Vaizdo įraše užfiksuoti agresyvūs Rusijos naikintuvo pilotų veiksmai, kurie, Pentagono teigimu, truko nuo 30 iki 40 minučių. Apie tai rašo CNN.

„2023 m. kovo 14 d. du Rusijos orlaiviai „Su-27“ tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros nesaugiai ir neprofesionaliai perėmė JAV karinių oro pajėgų žvalgybos droną „MQ-9“. Apgadintas „MQ-9“ sraigtas, todėl JAV pajėgos buvo priverstos tarptautiniuose vandenyse numušti „MQ-9“, – sakoma vadavietės pranešime.


Vaizdo įraše matyti, kad drono „MQ-9 Reaper“ kamera nukreipta į jo uodegą, taip pat matyti ir uodegoje esantis besisukantis propeleris. Paskui priartėja Rusijos naikintuvas „Su-27“ ir ant drono išpila degalų.

Kitoje videoįrašo dalyje Rusijos naikintuvas vėl praskrenda netoli drono ir vėl išpila degalų. Paskui vaizdo įrašas nutrūksta, nes „Su-27“ kliudo ir apgadina drono propelerį, todėl „RQ-9 Reaper“ valdantys asmenys priversti jį nutupdyti Juodojoje jūroje. Rusija neigė, kad įvyko susidūrimas.

Kai kamera vėl pradeda veikti, matyti apgadintas propeleris. Dėl šio pažeidimo drono operatoriai jį valdė kaip sklandytuvą ir nutupdė tarptautiniuose vandenyse Juodojoje jūroje, į pietvakarius nuo Krymo.

Kaip CNN sakė du Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnai, bepiločiui leidžiantis jo operatoriai nuotoliniu būdu ištrynė „RQ-9 Reaper“ programinę įrangą ir sumažino riziką, kad slapta medžiaga pateks į priešo rankas.

Sudužęs dronas yra „MQ-9 Reaper“ tipo bepilotė skraidyklė. JAV duomenimis, ji skrido tarptautinėje oro erdvėje. Antradienį droną perėmė du rusų naikintuvai. Vienas jų kliudė žvalgybinio drono propelerį. Po susidūrimo droną teko numušti, pareiškė JAV kariškiai.

Vašingtonas kalbėjo apie „nesaugius ir neprofesionalius Rusijos pusės veiksmus“.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po JAV drono numušimo paskambino Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.

L. Austinas teigė S. Šoigu pasakęs, kad JAV ir toliau skraidys ten, kur tarptautinė teisė leidžia tokią veiklą.

„Jungtinės Valstijos skraidys ir vykdys operacijas visur, kur leidžia tarptautinė teisė. Labai rimtai vertiname bet kokią eskalacijos galimybę, todėl esu įsitikinęs, kad komunikacijos linijas svarbu išlaikyti atviras. Manau, labai svarbu, kad galime pakelti telefono ragelį ir pasikalbėti vieni su kitais“, – sakė L. Austinas.

Rusijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė Pentagono vadovui, kad incidentą su dronu lėmė „padidėjusi“ Vašingtono žvalgybinė veikla prieš Rusiją, pranešė Maskva.

Jungtinės Amerikos Valstijos antradienį apkaltino Rusiją, kad ši virš Juodosios jūros numušė vieną iš JAV stebėjimo bepiločių orlaivių „Reaper“, kai su juo susidūrė Rusijos karo lėktuvas „Su-27“. Rusija neigia tyčia numušusi droną.

Tai pirmas toks incidentas tarp Maskvos ir Vašingtono nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

Trečiadienį gynybos ministras S. Šoigu sakė JAV gynybos sekretoriui L. Austinui, kad incidentą lėmė „padidėjusi žvalgybos veikla prieš Rusijos Federacijos interesus“, jis taip pat apkaltino JAV „nepaisant ribotų skrydžių zonos“, kurią Maskva nustatė pradėjusi kampaniją Ukrainoje, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija taip pat perspėjo, kad į bet kokias būsimas JAV „provokacijas“ bus reaguojama „proporcingai“.

„Amerikiečių strateginių nepilotuojamų orlaivių skrydžiai prie Krymo krantų yra provokuojamo pobūdžio, o tai sudaro prielaidų, kad padėtis Juodosios jūros zonoje paaštrės“, – nurodė ministerija.

„Rusija nėra suinteresuota tokia įvykių raida, tačiau ji ir toliau proporcingai reaguos į visas provokacijas“, – priduriama pareiškime.

Kitame Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabo vadų pirmininku Marku Milley, bet daugiau informacijos apie šį pokalbį iškart nebuvo pateikta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)