Ceremonija, žyminti netoli Bagdado esančios Amerikos kariškių būstinės uždarymą, įvyko po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino nepaprastus pasiekimus šiame kare, sakydamas kalbą daliai grįžusių karių.
Šioje ceremonijoje dalyvavo JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, JAV pajėgų Irake vadas generolas Lloydas Austinas ir JAV ambasadorius Bagdade Jamesas Jeffrey.
Irakui atstovavo ginkluotųjų pajėgų štabo vadas generolas leitenantas Babakeras Zebari ir Gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Mohammedas al Askari.
JAV pajėgų Irake vėliava buvo suvyniota ant stiebo, ant kurio buvo užmautas slepiamosios spalvos gaubtas. Ji bus pargabenta į Jungtines Valstijas.
L.Panetta pareiškė, kad šis karas, atsiėjęs daugiau nei 800 mlrd. dolerių, buvo vertas pralieto kraujo, nes nukreipė Iraką demokratijos keliu.
"Išvyksite labai išdidžiai ir didžiuositės ilgai, - L.Panetta sakė kariams. - Tvirtai žinosite, kad jūsų auka padėjo Irako žmonėms nusimesti tironiją ir suteikė klestėjimo ir taikos viltį šios šalies būsimoms kartoms."
Anksčiau šią savaitę aplankęs amerikiečius karius Afganistane, L.Panetta leido suprasti, kad JAV gali didžiuotis savo pasiekimais Irake.
"Mes čia praliejome daug kraujo, - sakė jis. - Tačiau visa tai nenuėjo veltui. Tai buvo (reikalinga), kad įvykdytume misiją, padarydami šią šalį suverenia, nepriklausoma ir gebančia save valdyti bei apsisaugoti."
L.Panetta ketvirtadienį iš karinio lėktuvo Bagdade išlipo kaip JAV karo Irake vadas, bet išvyks kaip vienas iš daugelio JAV ir pasaulio aukšto rango pareigūnų, norinčių dirbti su šia šalimi, bandančia rasti naują vietą Artimuosiuose Rytuose ir pasaulyje.
Šiuo metu Irake belikę kiek daugiau nei 4 tūkst. JAV karių, kurie bus išvesti artimiausiomis dienomis.
Didžiausią JAV kontingentą šioje šalyje vienu metu sudarė 170 tūkst. karių, dislokuotų daugiau nei 500 bazių.
Šis išvedimas žymi pabaigą kare, kuris nusinešė dešimtis tūkstančių irakiečių ir beveik 4 500 amerikiečių karių gyvybių. Dar daugiau kaip 32 tūkst. amerikiečių buvo sužeisti, o 1,75 mln. irakiečių paliko savo namus, kai 2003 metais prasidėjusi JAV vadovaujama invazija atvėrė kelią žiauriam konfliktui tarp religinių bendruomenių.
Artimiausiomis dienomis keli tūkstančiai Irake likusių JAV karių bus išvesti organizuotomis kolonomis ir tiksliais suderintais skrydžiais. Šis taikus pasitraukimas labai skirsis nuo triuškinančio puolimo 2003 metų kovo 20 dieną, kai prasidėjo JAV vadovaujama invazija.
Vis dėlto nors B.Obama anksčiau tvirtino, kad visi amerikiečiai kariai grįš namo prieš Kalėdas, mažiausiai 4 000 jų dar kelis mėnesius liks Kuveite. Šie kariai padės užbaigti pasitraukimą iš Irako, tačiau prireikus taip pat galės būti naudojami kaip greitojo reagavimo pajėgos.
JAV karinė ceremonija buvo surengta kitą dieną po to, kai šimtai žmonių Faludžos mieste džiūgavo dėl artėjančio Amerikos pajėgų išvedimo, degindami JAV vėliavas ir skanduodami šūkius už "pasipriešinimą".
Į vakarus nuo Bagdado esanti apie 500 tūkst. gyventojų turinti Faludža tebėra smarkiai sugriauta po dviejų didelių JAV pajėgų puolimų 2004 metais, o antrasis iš jų laikomas didžiausiu Amerikos karių mūšiu nuo Vietnamo karo.
B.Obamos pirmtakas George'as W.Bushas nurodė surengti invaziją į Iraką 2003 metais, argumentuodamas tuo, kad tuometis šios šalies lyderis Saddamas Husseinas kelia pavojų pasauliui vystydamas masinio naikinimo ginklų kūrimo programas.
Saddamas Husseinas buvo nuverstas, o vėliau jam įvykdyta egzekucija, tačiau jokių masinio naikinimo ginklų taip ir nebuvo rasta.
Dabar Irakas turi parlamentą ir reguliariai rengia rinkimus. Šaliai vadovauja šiitų dominuojama vyriausybė, pakeitusi Saddamo Husseino režimą, kuriame dominavo sunitai.
JAV karių išvedimas, numatytas pagal 2008 metų dvišalę sutartį, yra vėliausias etapas, atspindintis besikeičiantį Amerikos vaidmenį Irake: 2003-2004 metais šaliai vadovavo JAV pareigūnai; 2009 metais baigėsi Jungtinių Tautų (JT) suteiktas mandatas dislokuoti užsienio pajėgas šioje šalyje, o praeitą vasarą Vašingtonas oficialiai paskelbė apie kovinių operacijų užbaigimą.