34 metų režisierė geriausiai žinoma iš savo dokumentinių darbų, tarp kurių „Sesuo Zo“ ir „Alisa karo šalyje“. Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jauna moteris nedvejodama atidėjo į šalį kino kamerą, įšaldė daugumą naujausio projekto darbų ir tapo rytinio fronto savanore. Savo istoriją „Reuters“ smulkutė jauna režisierė pasakoja Kyjivo priemiestyje, kur, kai nereikia kariauti netoliese Charkivo, gyvena kartu su tėvu.
Alisa dalijasi skaudžiais prisiminimais: 2014 metais ji filmavo konfliktą rytiniame Donecko rajone. Vieną dieną ji buvo sustabdyta separatistų patikros poste, išgabenta apklausai, o galiausiai tapo Rusijos kario seksualinės prievartos auka.
„Uždavė man labai daug klausimų. Nenorėjo patikėti, kad aš režisierė, kad kuriu kiną. Kaltino, esą, dirbu Ukrainos kariuomenei, esu snaiperė arba taikytoja. Panašūs dalykai“, – pasakojo A. Kovalenko.
„Buvo gili naktis, ir tas vyras, rusas, sako: „Na gerai, leisime tau pamiegoti. Nenoriu tavęs grūsti į rūsį kartu su likusiais belaisviais. Nuvešime į butą. Automobiliu mane nuvežė į tą butą. Ten paliepė nusirengti ir nusimaudyti. Sakė, kad privalau. Iš pradžių tarsi žadėjo, kad jis miegos vienam kambary, o aš kitame. Bet vos užsimerkiau, jis atėjo. Bandė mane išžaginti. Pradėjau verkti. Tada liovėsi. Ir viskas“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi ji.
Pasak jos, po tokios patirties ji jau nieko nebebijo.
„Išgyvenau didžiausią įmanomą baimę, taigi net sunku įsivaizduoti, kaip dar mane būtų galima įbauginti. Ar begali būti didesnė trauma. Ir dabar eidama į karą paties karo visai nebijojau. Po 2014 metų daviau sau pažadą: jeigu karas apims visą Ukrainą, kovosiu nebe su kamera, o su ginklu rankoje“, – sakė ji.
Rusijos pareigūnai į Alisos pasakojimą kol kas nesureagavo, tačiau Maskva visada primygtinai neigia, kad tuo metu į Ukrainos rytus siuntė savo karių ir palaikė separatistus. Taip pat Kremlius atmeta ir visus šalies kariams metamus kaltinimus seksualine prievarta, vadindamas tai melu ir propaganda.
Po aštuonerių metų, kai Rusija į Ukrainą pasiuntė tūkstančius karių į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, A. Kovalenko vis iš naujo ir naujo išgyvena 2014 metų patirtį.
Nors aktyviai įsitraukti į karą ir atrodė baugu, Alisa apsisprendė kone akimirksniu: sprendimą padiktavo 2014 metų patirtis ir faktas, kad pragarą ji jau kartą išgyveno.
A.Kovalenko fronte krintant sviediniams praleido jau kelis mėnesius. Jos vyras ir sūnus šiuo metu yra Prancūzijoje. Kare jauna kūrėja neteko ir vieno artimo bičiulio.
„Manau, kad pats baisiausias su karu susijęs dalykas yra žmonių netektys. Tai baisiausias dalykas. Nepakeliamas skausmas... Kartu praleidi labai daug laiko. Jausmas tarsi netektum šeimos nario. Man tai buvo labai skausminga patirtis“, – kalbėjo ji.
Dauguma seksualinės prievartos aukų nusprendžia tylėti, apmaudžiai konstatuoja A. Kovalenko. Jos baiminasi Rusijos keršto ir nenori būti pasmerktos pačių ukrainiečių. Dar prieš invaziją kino kūrėja apie savo patirtį prabilo pjesėje, garsiai kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą nesibodi ir toliau.