Nieko ypatingo: pirmadienį Giorgia lyg niekur nieko Romos gatvėmis nuvairavo pasiimti iš mokyklos savo dukros. Tamsūs akiniai nuo saulės, striukė su kapišonu, niekuo neišsiskiriantis mažas automobilis „Mini“. „Aš esu Giorgia, aš esu mama...“ – pakartojo apstulbusiems žurnalistams būsimoji Italijos premjerė.
Jokių neofašistinių susibūrimų, jokių riksmų „Viva Duce!“, jokių triumfalinių eisenų su deglais aplink Koliziejų. Taip liepė ji – Giorgia Meloni, sugluminusi ir išgąsdinusi Europą dėl savo politinio judėjimo praeities. Kas tie „Italijos broliai“? Neofašistai ar postfašistai? Orbanistai ar trumpistai? Apie praeitį, apie fašistinį deglą, kuris liko partijos emblemoje, šviesiaplaukė, dailių bruožų politikė, kurios visiškai nepažįsta pasaulis, linkusi patylėti.
„Šventės nebus! Italijos žmonės nesuprastų“, – sekmadienį naktį, po to, kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, pareiškė Giorgia. Keliems prie partijos būstinės su proseko buteliais susirinkusiems aktyvistams buvo liepta eiti namo. Bet vienas triumfo sakinys jai išsprūdo: „Šiandien mes įrašėme istorijos puslapį!“ Kurgi ne – pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Italiją valdys destra – dešinieji, turintys tiesioginių istorinių sąsajų su tuo, kas turėjo pavadinimą Partito Nazionale Fascista, – nacionalinė fašistų partija. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo vieną didžiausių – 60 milijonų gyventojų skaičiuojančią ES narę – valdys dešinieji radikalai.
„Italijos brolių“ pergalė – tai epochinis politikos posūkis mums visiems: Italijai, Europai, Vakarų pasauliui. Jis rodo, kad šalies, kuri buvo viena Europos Sąjungos steigėjų, nebedomina liberaliosios vertybės“, – Turino dienraščiui „La Stampa“ aiškino JAV Council on Foreign Relations analitikas Charlesas Kupchanas.
Patinka nevaldžiusi politikė
„Mes balsuojame ne už partiją, ne už politiką, o už ją – Giorgią!“ – „Delfi“ žurnalistui aiškino Pietų Italijoje Kalabrijos Redžo mieste į rinkimus skubėjusi šeima. – Programų neskaitėme, bet jaučiame, kad Meloni sako tiesą: migrantų Pietų Italijai daugiau nebereikia! Giorgia niekada nebuvo valdžioje, ji – naujas šviesus žmogus.“ Rinkėjai, matyt, jau primiršo: G. Meloni vieną kartą jau ragavo valdžios – S. Berlusconi vyriausybėje ji užėmė jaunimo reikalų ministrės postą.
Visiškai priešingas nuotaikas reiškė nedidelės mėsos perdirbimo įmonės savininkas Luigis: „Atiduosiu savo balsą už kairiuosius, už Partito Democratico. Bet ne todėl, kad man jie patiktų, ne, – jie nieko naujo nesiūlo. Aš nebalsuoju „už“, aš balsuoju „prieš“. Prieš siaubingą praeitį turinčią partiją, kuri išstūmė premjerą, ekonomistą Draghį.“
„Tik už „Cinque Stelle“ (it. – „Penkios žvaigždės“), jie vieninteliai supranta paprastų italų problemas ir sunkumus“, – aiškino garbaus amžiaus ponia Rosalina iš Pietų Italijos. – Be to, aš, kaip ir Conte [populistų partijos „Penkios žvaigždės“ lyderis Giuseppe Conte, ne kartą pasisakęs prieš sankcijas Rusijai], – aut. past.] – prieš karą; užtenka kariauti, tegu rusai su ukrainiečiais susėda ir gražiuoju susitaria.“
Beje, ponia Rosalina nesuklydo: socialinis populizmas nemiršta! Pietiniuose Italijos regionuose – Kalabrijoje, Sicilijoje, Apulijoje – pergalę šventė „Penkios žvaigždės“, Mario Draghi ekonominės politikos antagonistai, pasiūlę reditto della cittadinanza – socialinę išmoką visiems, kas mažiau uždirba. Pavyzdžiui, trečiajame pagal dydį Italijos mieste Neapolyje buvusio premjero Conte judėjimas šventė itin reikšmingą pergalę: išmokų pažadais čia patikėjo net 41 proc. balsavusių.
Pramoniniai Šiaurės Italijos regionai balsavo už dešiniųjų koaliciją – „Italijos brolius“, Putinui simpatizuojančias partijas „Lega“ ir Berlusconi „Forza Italia“. Tiesa, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojų simpatijos išsiskyrė: mados ir finansų sostinėje Milane postfašistai laimėti nesugebėjo, čia nežymiai pirmavo kairiųjų Partito Democratico. Italijos automobilių pramonės centro Turino gyventojai taip pat nesusižavėjo euroskeptiška Meloni retorika: čia kairieji pelnė 25 proc. balsų ir ryškiai pirmavo.
Kurioje šalies vietovėje Giorgia Meloni ir jos „broliai“ pelnė daugiausia balsų ir simpatijų? Vidurio Italijos miestuke Predapijuje: 37 proc. balsavusių parėmė destra, dešiniuosius. Šis Emilijos–Romanijos regiono miestelis tradiciškai laikomas senojo represinio fašizmo sostine. Čia gimė fašistinės ideologijos kūrėjas Benito Mussolini, čia specialioje kriptoje jis palaidotas. Kiekvienais metais prie kapo renkasi vadinamieji „irriducibili“, nepalenkiamieji dučės šalininkai, švęsti fašistų maršo į Romą metines.
Atskiros Italijos amžiaus ir socialinės grupės balsavo nevienodai. Vyresnio amžiaus italai pensininkai rinko „Penkias žvaigždes“, verslo ir finansų atstovai balsavo už centristo Carlo Calendos judėjimą „Azione“, kairiųjų Partito Democratico. Didžiųjų miestų jaunimas protestavo prieš Meloni „brolius“, Milano klasikinių kalbų licėjaus „Manzoni“ studentai surengė protesto demonstraciją „Pasiruoškime represinės politikos fazei“.
Rinkimai Italijoje pateikė ir vieną itin spalvingą politikos naujieną: Šiaurės Italijoje, Pietų Tirolio regione, rinkiminį barjerą sėkmingai peršoko judėjimas „Vita“. Jo programinėse nuostatose – radikalios antivakserizmo, pasipriešinimo skiepų ir karantinavimo programoms idėjos. Alpių mieste Bolcane Italijos antivakseriai pelnė 6,6 proc. balsų.
Nauja vyriausybė – spalio pabaigoje
Santūriai pergalės džiaugsmą reiškianti G. Meloni kol kas mažiausiai kalba apie naujos vyriausybės užsienio politiką. Jai tenka nuolat raminti koalicijos partnerį Matteo Salvini, kuris jau ne kartą buvo įklimpęs į skandalingas simpatijų Kremliui istorijas. „Italijos brolių“ lyderė pasisako už paramą Ukrainai, tačiau suvaldyti tiek Salvini, tiek Putino asmeninį bičiulį Silvio Berlusconi jai nebus lengva užduotis.
Į Italijos posūkį dešinėn itin džiaugsmingai sureagavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis visiems trims dešiniųjų lyderiams – Meloni, Berlusconi, Salvini – išsiuntė žinutę Avanti ragazzi! [„pirmyn, vaikinai“, – aut. past.]. Jo nuomone, dešinieji Italijoje laimėjo todėl, kad užsižaidė su sankcijomis Putinui: „Įpykusios tautos baudžia tas vyriausybes, kurios reikalauja sankcijų Maskvai.“ Meloni kol kas niekaip nereagavo į šį sveikinimą.
Dar didesnė nežinomybė Italijos laukia ekonomikos ir finansų stabilumo frontuose. Šiose srityse G. Meloni žada būti itin atsargi, derybas su Briuseliu dėl ES paramos milijardų ji siūlo tęsti atsistatydinusiam premjerui Mario Draghiui.
Jis savo pareigas eis iki tos dienos, kai šalies prezidentas Sergio Mattarella pasiūlys sudaryti vyriausybę parlamentinės daugumos lyderei. Spalio 13 dieną 400 išrinktųjų parlamento deputatų ir 200 senatorių rinksis į pirmąjį posėdį. Naujos vyriausybės gimimas numatomas spalio 17-ąją.
