Th. May sakė, kad parlamento nariai dėl teisės akto, apibrėžiančio „Brexit“ sutarties įgyvendinimą, balsuos nuo birželio 3-osios prasidedančią savaitę. Tokiu būdu siekiama, kad Britanija iš ES išstotų iki liepos pabaigos.
Tačiau pagrindinė opozicinė Leiboristų partija sakė nepalaikysianti šio teisės akto be nuolaidų, dėl kurių per pastarąsias šešias savaites vykusias derybas iki šiol nepavyko susitarti.
Th. May sąjungininkai Šiaurės Airijoje irgi pakartojo reikalavimus pakeisti išstojimo sutarties tekstą. Be to, dabartinės sutarties sąlygoms nepritaria ir daugelis Th. May Konservatorių partijos narių.
Ministrė pirmininkė dėl Britanijos išstojimo sąlygų su Briuseliu susitarė lapkritį, bet Bendruomenių Rūmai šią sutartį jau triskart atmetė.
„Brexit“ sekretorius Steve'as Barclay sakė, jog jeigu susitarimas bus dar kartą atmestas, „šio pavidalo sutartis bus nebegyva“.
„Manau, Bendruomenių Rūmai tuomet turės spręsti daug esmingesnį klausimą, ar jie sieks... išstojimo be sutarties galimybės, ar apskritai atšauks“ visą „Brexit“ procesą, pabrėžė jis.
Th. May ateitis
Didžioji Britanija ketino išstoti iš ES kovo 29-ąją, bet šaliai atsidūrus politinėje aklavietėje Th. May buvo priversta dukart prašyti atidėti šį terminą. Dabar planuojama, kad JK paliks bloką spalio 31 dieną.
„Brexit“ gali įvykti anksčiau, jeigu parlamento nariai parems esamą planą.
Paskelbdama naujo balsavimo datą Th. May rizikuoja – jeigu ji pralaimės, nebegalės dar kartą teikti minėto dokumento per dabartinę parlamento sesiją.
„Labai sunku nuspėti, kur ji eitų po naujo atmetimo“, – sakė buvęs konservatorių ministras ir „Brexit“ šalininkas“ Davidas Jonesas.
Tačiau daugelis konservatorių ir rinkėjų yra įširdę dėl atidėliojimų, ir šis nepasitenkinimas gali virsti partijos sutriuškinimu per ateinančią savaitę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Th. May patiria didžiulį spaudimą tesėti savo pažadą nusivylusiems kolegoms atsistatydinti, kai tik bus užtikrintas „Brexit“.
Ketvirtadienį ji susitiks su aukšto rango konservatoriais, pareikalavusiais nuodugnaus jos pasitraukimo kalendoriaus.
Jos ministrai, kurių daugelis jau varžosi dėl teisės perimti vyriausybės vairą, šią savaitę sakė, kad „Brexit“ sutartį „privalu“ priimti iki parlamento vasaros atostogų, turinčių prasidėti liepos pabaigoje.
Leiboristų abejonės
Th. May sprendimas nustatyti, kada bus balsuojama dėl Išstojimo sutarties įstatymo, buvo paskelbtas po antradienį vakare įvykusio jos susitikimo su leiboristų lyderiu Jeremy Corbynu. Premjerės biuras nurodė, kad derybos buvo „konstruktyvios“.
Tačiau leiboristai paragino imtis „tolesnių veiksmų“ ir išreiškė susirūpinimą, kad visi Th. May pažadai, pavyzdžiui, užtikrinti darbuotojų teises po „Brexit“, gali būti sužlugdyti jos įpėdinio.
„Man kyla rimtų nuogąstavimų dėl derybų su vyriausybe, apimta irimo proceso“, – trečiadienį sakė partijos atstovas.
Jis pabrėžė, kad leiboristų parlamentarai neparems „Brexit“ įstatymo nepasiekus susitarimo, bet neatmetė galimybės, kad balsuojant jie gali susilaikyti.
Jeigu leiboristai atsisakytų aktyviai priešintis, įstatymas ateinantį mėnesį galėtų būti priimtas. Partija galėtų siekti pataisyti jo tekstą, kai jis bus svarstomas parlamente.
Kaip ir konservatoriai, leiboristai patiria nemenką spaudimą artėjant gegužės 23-ąją vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
J. Corbynas žadėjo užtikrinti, kad „Brexit“ įvyktų, bet vis daugiau jo partiečių nori antro referendumo – kad būtų balsuojama dėl galimybės pasilikti Bendrijoje.
„Brexit“ partija, vadovaujama Nigelo Farage'o, atlikusio itin svarbų vaidmenį per 2016 metų referendumo kampaniją, šiuo metu yra Europos Parlamento rinkimų kampanijos favorite, rodo apklausos.
„Kas pasikeitė?“
Th. May sutartis apibrėžia Britanijos finansinius įsipareigojimus, ES piliečių teises po „Brexit“, pasiūlymą dėl pereinamojo laikotarpio ir susitarimus, turinčius užtikrinti, kad išstojus iš Bendrijos siena tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos išliktų atvira.
Konservatorių ir jų sąjungininkų Šiaurės Airijoje – Demokratinės junionistų partijos (DUP) – nepritarimas „Brexit“ sutarčiai daugiausiai susijęs su vadinamąja apsidraudžiamąja priemone (angl. backstop) dėl sienos režimo.
Taikant šia priemonę Britanijai gali tekti po „Brexit“ daug metų likti muitų sąjungos nare, kad būtų galima išvengi tikrinimų prie sienos, galinčių sukelti pavojų trapiai taikai Šiaurės Airijoje.
„Jeigu premjerė pasiūlys Bendruomenių Rūmams balsuoti dėl išstojimo įstatymo, kyla klausimas – kas pasikeitė?“ – sakė DUP įstatymų leidėjas Nigelas Doddsas.
„Jeigu ji nesugebės pademonstruoti kažką nauja, kad išspręstų apsidraudžiamosios priemonės problemą, tuomet labai tikėtina, kad sutartis dar kartą bus atmesta“, – pridūrė jis.