„Šis karas prieš Ukrainą daugeliui mūsų tapo brutaliu raginimu pabusti, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje gynybos konferencijoje kalbėjo J. Borrellis. – Suvokiame, kad mūsų karinės atsargos taip greitai išseko dėl ilgų metų nepakankamų investicijų.“
Įgaliotinis pridūrė, kad ES šalys taip pat suvokia, jog stokoja „ kritinių gynybinių pajėgumų“. „Mes stokojame reikiamų pajėgumų apsiginti nuo aukštesnio lygio grėsmių“, – tikino J. Borrellis. Jis pridūrė, kad blokas šiuo metu patiria „realią grėsmę“, kuri dar gali padidėti.
Nors ES po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos padidino išlaidas gynybai, J. Borrellis pabrėžė, kad lėšų būtina skirti dar daugiau ir plėsti bendrus pirkimus bei didinti investicijas į technologijas. „Mano galva, pasirinkimas yra akivaizdus. Turime plėsti bendradarbiavimą, daugiau bendradarbiauti turi ir Europos kariuomenės“, – tvirtino bloko vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams.
Jis taip pat akcentavo, kad ES turi ir toliau remti Ukrainą, tačiau kartu ruoštis ateičiai.
Bloko šalys nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai iki šiol yra skyrusios milijardų eurų vertės ginklų. Tačiau dar prieš Maskvos puolimą Europoje jau būta raginimų didinti gynybinius pajėgumus ir ginkluotųjų pajėgų integraciją. ES šalys saugumo srityje išlieka labai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų.