Sekmadienio vakarą paskelbti duomenys rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (KO).

13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“ (TD), kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, 8,6 proc. – už „Naująją kairę, 6,2 proc. – už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS), 1,2 proc. už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas partijas.

Pranešus balsavusiųjų apklausos rezultatus, dvi didžiosios partijos paskelbė laimėjusios rinkimus. Teoriškai turėjo tam teisę, tačiau svarbu nepamiršti vieno labai svarbaus niuanso, skelbia BBC.

Buvęs (greičiausiai ir būsimasis) Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas net nebandė slėpti triumfuojančios išraiškos veide, pergalę bylojo ir jo kalbos intonacijos.

„Ši diena pateks į Lenkijos istoriją kaip labai šviesi diena, mūsų respublikos atgimimo diena“, – savo rinkimų štabe pompastiškai kalbėjo politikas, palaikomas džiugiai nusiteikusių šalininkų.

D. Tusko partija „Piliečių koalicija“ dar prieš rinkimus sudarė neoficialią sąjungą su bloku „Trečiasis kelias“ ir kairiaisiais: Lenkijos opozicija nusprendė į rinkimus žengti trimis kolonomis, bet pergalės atveju formuoti naują valdžią visos kartu.

Balsavusiųjų apklausos šioms trims jėgoms iš viso davė 248 mandatus parlamente, o daugumai suformuoti pakanka ir 230.

„Pergalė? Tikrai taip. Ypač jeigu turėtume omenyje, kad paskutinių priešrinkiminių apklausų rezultatai dabartinės valdžios priešininkams ir nebuvo labai palankūs“, – rašo BBC.

Partijos „Teisės ir teisingumas“ štabe tvyrojo visai kitokia atmosfera. Partijos narių šypsenos buvo spaudžiamos akivaizdžiai per nenorą. O partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio, formaliai užimančio šalies vicepremjero postą, bet realybėje – įtakingiausio Lenkijos politiko, žodžiai, esą mes rinkimus laimime trečią kartą iš eilės, sutikti labai jau vangiais aplodismentais,
„Teisė ir teisingumas“ nenuvylė sociologų prognozėmis tikėjusių ir rinkimuose surinko trečdalį rinkėjų balsų.

Tik kas iš to, jeigu jų nepakanka valdančiajai daugumai sudaryti net ir tuo atveju, jeigu pridėtume ultradešiniosios „Konfederacijos“, taip pat peržengusios reikiamą balsų barjerą, mandatus.

Trumpiau tariant, J. Kaczynskis ir pats puikiai supranta: pergalė pergale, sakė jis, bet mums reikia spręsti klausimą, ar pavyks savo sėkmę konvertuoti į dar vieną mūsų partijos kadenciją valdžioje. Ir čia pat į savo klausimą atsakė: ar valdžioje, ar opozicijoje (pastarąjį žodį ištarė labai negarsiai) – visai nesvarbu, nes neleisime Lenkijos išduoti, neleisime šaliai prarasti nepriklausomybės.

„Mūsų laukia kovos dienos, bet tos kovos finalas neabejotinai bus mūsų naudai“, – teigė J. Kaczynskis.

Pilnutėlė „Teisės ir teisingumo“ šalininkų salė jam atsakė skanduote „Nugalėsim!“ – būtent būsimuoju laiku. Tai reiškia, kad ir jie viską puikiai supranta.

Žinoma, visi rinkimų dalyviai puikiai supranta: dabar reikia sulaukti galutinių rezultatų (kaip gali baigtis tiems, kas paskubės ir pradės švęsti po pirmųjų balsavusiųjų apklausų rezultatų, neseniai galėjome matyti Slovakijoje).

Visi ne ką mažiau sulaikę kvapą ir sugniaužę kumščius laukia Europos sostinėse: jeigu iš valdžios penktoje pagal dydį Europos Sąjungos šalyje bus išstumti euroskeptikai, bus galima „perkrauti“ visą Sąjungą, suteikti jai antrą kvėpavimą.

Nereikia pamiršti ir Kyjivo: Ukrainos ir Lenkijos santykiai pastarosiomis savaitėmis tapo rinkimų kampanijos auka, tad dabar labai didelė jų „perkrovimo“ tikimybė.

Žinoma, balsavusiųjų apklausų rezultatai atrodo pernelyg solidžiai. Kol kas pernelyg stebina daugeliu aspektų netikėta opozicijos aljanso – kol kas neoficialaus – pergalė, tad sunku atsilaikyti pagundai daryti išvadą, kad jau labai greitai Lenkijoje prasidės dideli, labai dideli pokyčiai, reziumuoja BBC.

Kaip skelbia „Bloomberg“, opozicijos pergalė galėtų užbaigti neramų Lenkijos santykių su Europos Sąjunga etapą. ES, žinia, yra sulaikiusi daugiau nei 37 mlrd. dolerių (35,1 mlrd. eurų), kad nubaustų Varšuvą už teisėjų ir žiniasklaidos įgaliojimų varžymą per aštuonetą partijos „Teisė ir teisingumas“ valdymo metų. Po to, kai buvo paskelbti rezultatai, zloto kursas pakilo.

D. Tusko pergalė pakeistų ir populistinių jėgų kryptį Europoje. Šį mėnesį į valdžią turėtų grįžti Robertas Fico, buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano bendramintis. Jo sugrįžimas įvyks po laimėtos kampanijos už tai, kad būtų stabdoma karinė pagalba Ukrainai ir migracija.

Rinkimų kampanija, neapsiėjusi be piktų D. Tusko ir J. Kaczynskio replikų vienas kito atžvilgiu, supriešino Lenkiją. Valdančioji partija apkaltino D. Tuską pernelyg dideliu prielankumu Maskvai ir Berlyno nurodymų vykdymu.

Dirbdamas vyriausybėje D. Tuskas turėtų suvienyti partijas, kurioms ideologiniai skirtumai sutrukdė per rinkimus dalyvauti bendroje platformoje. Tačiau jam tektų susidurti su valstybės vadovu Andrzejumi Duda, buvusiu partijos „Teisė ir teisingumas“ nariu, galinčiu vetuoti teisės aktus.

Greičiausiai pasikeistų ir pinigų politika, kadangi centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis palaiko glaudžius santykius su valdančiąja partija. Praeitą mėnesį jis buvo apkaltintas bandymu pakoreguoti žaidimo sąlygas, kai pernelyg sumažino palūkanų normą prieš rinkimus.

Europos užsienio santykių tarybos Varšuvos biuro vadovas Piotras Burasas nurodė, kad „opozicijos pergalę lėmė didėjantis ne tik paprastai liberalus remiančių grupių, bet ir visos visuomenės nuovargis nuo „Teisės ir teisingumo“.

„Liberalai laimėjo absoliučią daugumą, bet suformuoti vyriausybę gali būti nelengva“, – pažymėjo A. Buras ir pridūrė, kad opozicijos pergalė „sudaro galimybę iš esmės perorientuoti Lenkijos vidaus ir Europos politiką“.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Maxas Bergmannas mano, kad opozicijos pergalė Lenkijoje gali prisidėti prie ES jėgų persiorientavimo į rytus.

„Veikiausiai tai svarbios žinios iš Lenkijos. Nors kalbama, kad ES jėgos ėmė krypti į rytus, iš tikrųjų taip nėra. Taip atsitiko todėl, kad valdančioji Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“ (kitaip nei Estija) nepasiūlė Europai priimtinos vizijos. Naujoji proeuropietiška Lenkijos Vyriausybė gali pakeisti padėtį“, – sakė jis.

Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad opozicijos atėjimas į Lenkijos valdžią būtų gera žinia Europai. Tačiau, pasak jos, apie tokį scenarijų kalbėti kol kas yra anksti.

„Žinoma, kad [Donaldo – ELTA] Tusko vadovaujama opozicija yra labai proeuropinė, todėl visais parametrais tai yra gera žinia Europai. Tačiau vėlgi, turėkime mintyje, kad tai dar nėra įvykęs faktas“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Visgi, pasak jos, labai tikėtina, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vyriausybę paves formuoti daugiausia palaikymo sulaukusiai partijai – „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

„Dar laukia žingsnis, kai greičiausiai PiS partija formuos vyriausybę, formuos koaliciją. Na, ir priklausomai nuo sėkmės ar nesėkmės tos koalicijos, bus daromi tolimesni žingsniai“, – akcentavo ji.

A. Skaisgirytė taip pat neabejoja, kad nesvarbu, kas taps valdančiaisiais, bet kokiu atveju Lietuvos ir Lenkijos santykiai išliks labai draugiški ir broliški.

„Manau, rasime sutarimą, ir toliau mūsų bendravimas, kaip ir iki šiol, bus labai labai glaudus“, – teigė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)