Praeitą savaitgalį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Australijos mieste Brisbane susirinkę Vakarų šalių lyderiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo šalies „nepriimtinos“ intervencijos Ukrainoje, taip pat sakė, kad Maskvai gresia tolesnės baudžiamosios priemonės.
Jeigu bus būtina, Vakarų šalys palaikys spaudimą ne vienerius metus, kad įtikintų Rusiją pakeisti savo kursą, sakė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kuris pareiškė, kad V.Putinas yra „chuliganas“.
Pasak analitikų, tokie pasisakymai, taip pat V.Putino ankstyvas išvykimas iš Australijos nežada nieko gera pastangoms spręsti krizę, nes dabar nei viena pusė neatrodo suinteresuota bent jau sudaryti įspūdį, kad elgiasi mandagiai.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad jo šalis „pasiruošusi didelio masto karui“, besitęsiant kautynėms aplink prorusiškų sukilėlių tvirtovę Donecką.
Susiklosčius tokiai padėčiai, visų dėmesys krypsta į naująją ES išorės politikos vadovę Federicą Mogherini, buvusią Italijos užsienio reikalų ministrę, kuri pirmadienį pirmąkart pirmininkaus Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimui.
Diplomatiniai šaltiniai praeitą savaitę sakė, kad F.Mogherini norėtų rasti būdą, kaip Maskva galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė palaikydama rugsėjį Minske pasirašytą taikos planą tarp Kijevo ir separatistų.
Keliamas klausimas, „kaip užtikrinti faktinę taiką – užtikrinti, kad visų susitarimų pagal (Minsko) protokolus būtų laikomasi“, – sakė vienas ES diplomatinis šaltinis.
F.Mogherini pasiuntė laišką ministrams, kuriame klausė, kaip tai būtų galima geriausiai pasiekti, taip pat ar jie nori, kad ji dėtų „pastangas ištiesti ranką“ – galbūt netgi susitikti su V.Putinu, nurodė šaltinis.
Ji nori, kad ministrai išdėstytų savo požiūrį „ne vien dėl šios padėties, bet ir kaip turėtume žengti toliau“, pridūrė šaltinis.
Kiti diplomatiniai šaltiniai sakė, kad dėl sankcijų bus diskutuojama, tačiau šiuo metu jos veikiausiai bus ribotos – tikriausiai bus įtraukta daugiau vardų į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į ES ir kurių turtas Bendrijoje yra įšaldomas, sąrašą.
Derybos dėl tų pradinių sankcijų tarp 28 ES šalių buvo itin keblios, smarkiai nesutariant dėl tų priemonių veiksmingumo, padarinių Bendrijai ir poveikio tolesniems santykiams su Rusija.
Didžioji Britanija tuomet, kaip ir dabar, laikėsi griežtosios linijos, reikalaudama griežtų ekonominių sankcijų. Tuo tarpu Vokietija ir Italija, tradiciškai palaikančios glaudžius prekybos ir politinius ryšius su Maskva, vengė pritarti tokiems veiksmams.
„Tebėra tam tikro laipsnio sutarimas dėl (dabartinių) sankcijų. Tai konsensusas, kuris kol kas nepajudės nei viena kryptimi“, – sakė vienas ES diplomatinis šaltinis.
ES jau keliuose viršūnių susitikimuose pakartojo savo poziciją dėl sankcijų, susijusių su Ukrainos krize – jog tos priemonės bus nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į faktinę padėtį.
Rusijos žiniasklaida: V. Putinas anksčiau išvyko, kad išvengtų kritikos
Išvykęs pirma laiko V.Putinas „išvengė konfrontacijos su savo kritikais, neleisdamas jiems pasinaudoti G-20 (susitikimu), kad padidintų Rusijos izoliaciją“, rašo verslo dienraštis „Kommersant“, pridūręs, kad Rusija „sugebėjo išvengti svarbiausio dalyko: didelių skandalų ir tolesnio dialogo su nepalenkiamiausiais oponentais“.
„Anksti išvykęs Rusijos prezidentas išvengė būtinybės reaguoti į Vakarų šalių lyderių griežtus pareiškimus susitikimo pabaigoje“, – rašo verslo dienraštis „Vedomosti“, pastebėjęs, kad V.Putino „sutikimas buvo pabrėžtinai šaltas“.
Kremliaus politiką palaikantis dienraštis „Izvestija“ gyrė V.Putino sprendimą grįžti namo anksčiau negu planuota. Pirmajame puslapyje išspausdintame komentare teigiama, kad prezidentas „pasielgė kaip reta santūriai“.
Laikraštis tvirtino, kad prezidentas buvo „blogai sutiktas, apgyvendintas siaubingame viešbutyje, puolamas iš visų pusių, reiškiant daugybę priekaištų dėl mūsų šalies elgesio pietryčių Ukrainoje... ir galiausiai pastatytas iš krašto bendroje nuotraukoje“.
Žiniasklaidos antraštės atspindėjo didėjančią Rusijos izoliaciją dėl Ukrainos krizės: „Vedomosti“ rašė, kad V.Putinas per tą viršūnių susitikimą buvo „svetimas tarp svetimų“.
Žiniasklaida atkreipė ypatingą dėmesį į Kanados premjero Stepheno Harperio akibrokštą, kai jis, paspaudęs ranką V.Putinui, paragino jį „pasišalinti iš Ukrainos“. Prezidentas, kurio žodžius citavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakė negalintis to padaryti, nes jokių Rusijos pajėgų Ukrainoje nėra.
„G-20 viršūnių susitikimas Australijos mieste Brisbane parodė, kad nėra jokios bendros kalbos, reikalingos konstruktyviam dialogui tarp Rusijos ir Vakarų, – rašoma „Vedomosti“ vedamajame. – Vakarų ir Rusijos pozicijos dėl Ukrainos krizės lieka tokios pačios tolimos, kaip ir anksčiau.“
„Vakarų šalys laukia iš Rusijos pokyčių jos politikoje pietryčių Ukrainos atžvilgiu, o Rusija pabrėžia nevykdanti ten jokios politikos“, – pridūrė laikraštis.
„Jau seniai juntami prieštaravimai šiame viršūnių susitikime išryškėjo negirdėtu mastu, – rašo „Vedomosti“. – Anksčiau buvo daugiausiai keičiamasi užsienio reikalų ministerijų notomis, bet dabar tai rodoma viešai.“
Ukrainos tema buvo pagrindinė per šį G-20 susitikimą ir nustūmė į šalį ekonomikos reikalus, pažymėjo „Kommersant“, todėl „viršūnių susitikimas virto geopolitinių diskusijų klubu, kur dėmesio centre atsidūrė prezidentas Vladimiras Putinas ir jo nepalenkiamiausi oponentai Vakaruose dėl Ukrainos klausimo“.
Rusijos lyderis, kuris turi dziudo juodąjį diržą ir didžiuojasi savo ištverme, išvyko prieš tai, kai buvo paskelbtas galutinis savaitgalio susitikimo komunikatas, tačiau dalyvavo šio metinio forumo baigiamuosiuose pietuose ir gyrė „konstruktyvias“ diskusijas.
Spaudos konferencijoje prieš pat išskridimą iš Brisbano jis padėkojo Tony Abbottui už susitikimo surengimą, nors Australijos premjeras ir grasino surengti jam konfrontaciją dėl „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimo Ukrainoje liepos mėnesį.
Savo komentaruose, kuriuos citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“, V.Putinas pridūrė, jog sprendimas anksčiau išvykti iš Brisbano neturi nieko bendra su įtampa dėl Ukrainos.
Vietoje to jis norintis kažkiek pamiegoti prieš visapusišką darbo dieną Maskvoje.
„Mums reikia devynių valandų nuskristi nuo čia į Vladivostoką ir dar devynių valandų iš Vladivostoko į Maskvą“, – sakė jis.
„Tada mums reikia grįžti namo ir pirmadienį grįžti į darbą. Reikia pamiegoti bent keturias-penkias valandas“, – pridūrė V.Putinas.