Artimiausiais metais šioje miesto dalyje turėtų būti pradėtas statyti naujas tiltas per Šešupę, kuris baigsis piliakalnio prieigose. Parengus tilto statybos dokumentus buvo kreiptasi į Vilniaus universiteto Archeologijos katedros specialistus. Nors ir tikėtasi, kad archeologai gali aptikti kokių nors radinių, nemanyta, jog tai bus daugiau kaip 2 tūkst. metų skaičiuojančios senovinės gyvenvietės liekanos. Mat pagal ankstesnių ekspedicijų duomenis, tokios gyvenvietės būta tik į vakarus nuo Meškučių piliakalnio, o ne į rytus, Šešupės slėnio link.

"Nors archeologinių kasinėjimų dar net neįpusėjome, tačiau rasti įvairūs dirbiniai, akmenų statiniai leidžia manyti, kad senovės gyvenvietės čia būta dar keliais šimtmečiais anksčiau. Tik gaila, kad kol kas nebuvo galimybių tiksliai datuoti rastus radinius", - LŽ pasakojo archeologų ekspedicijos vadovas Algimantas Merkevičius.

Pasak jo, rastos liekanos suteikia pagrindo įtarti, kad čia sūduvių gyventa ne tik prieš daugiau nei du tūkstantmečius, bet ir Viduramžiais, nors daugelis istorikų iki šiol linkę manyti, kad tuo metu karų nuniokotas Sūduvos kraštas buvo virtęs dykra.

"Tikrai, jokių duomenų, kad čia, kairiajame Šešupės krante XV-XVI amžiais buvo gyventa, iki šiol nebuvo. Tad tai, ką dabar pavyksta rasti, yra didelė naujiena", - sakė A.Merkevičius.

Kol kas ekspedicija ištyrė tik nedidelę dalį teritorijos, kurią užims būsimo tilto prieigos bei gatvė. Nors buvo tikėtasi tyrimus baigti iki vasaros pabaigos, dėl gausių radinių darbai gali būti nukelti į rudenį.

"Mūsų kasinėjimo rezultatai įtakos parengtam tilto bei jo prieigų projektui neturės - lopinėlis po lopinėlio kasinėjame tik ten, kur bus statoma. Beveik 300 metrų pločio ruožas iki piliakalnio liks netyrinėtas. Baiminuosi, kad ši neištirta teritorija laikui bėgant nebūtų užstatyta. Mačiau planus, jog ir čia yra numatytos statybos. Ko gero, taip ir bus, nes pastačius naują tiltą, nutiesus gatves, ši vietovė neabejotinai taps patraukli", - nuogąstavo A.Merkevičius.

Anot jo, visai teritorijai ištirti reikia ne tik laiko, bet ir didelių lėšų. Mat vien tik piliakalnio apsauginė zona sudaro apie 3 hektarus. "Geriausia būtų, kad kol kas, kol Šešupės pakrantė dar nėra ištirta, čia daugiau jokių statybų neleistų", - mano Vilniaus universiteto docentas.

Marijampolės savivaldybės vyriausiojo paminklotvarkininko Gedimino Kuncaičio teigimu, jei archeologai iš tikrųjų prašys, kad būtų saugoma kur kas didesnė teritorija prie Meškučių piliakalnio, taip greičiausiai ir bus daroma. Tačiau siūlymus archeologai turės pagrįsti.

"Kai gausime siūlymus, tada juos ir svarstysime. Kol kas ten statyti nenumatoma, nors prieš 15 metų patvirtintame miesto generaliniame plane buvo numatyta plėsti Tarpučių mikrorajoną", - kalbėjo G.Kuncaitis.