„Tarptautinė aplinka daro įtaką pomėgiams. (…) Mano įrašas dėl Gegužės 9-tos ir mano dainų sąrašas yra toli gražu iki karo Ukrainoje pradžios. Vėliausiai – 2020 m. Kas buvo didžiuliu šoku visiems pasaulyje po Rusijos agresijos 2024 m. vasarį, tas pakeitė ir mane taip pat. Tas požiūris be abejo keičiasi, ir keičiasi pomėgiai. Kas anksčiau galėjo būti laikoma leistinu, dabar atrodo visiškai kitaip“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo V. Gavrilovas.
Jis aiškino puikiai žinąs, kas yra minkštoji galia.
„Tikrai žinau, kas yra minkštoji galia. Esu čia gimęs, augęs, matęs Tarybų sąjungos žlugimą ir mūsų nepriklausomybės atgavimo procesą ir susijusius agresijos veiksmus, iš buvusios Tarybų sąjungos valdžios pusės. Taip pat visi galėjome matyti, kaip Rusija iš vilties demokratijos 1990 m. virsta vis kitokia valstybe, ir tas per laiką darėsi vis akivaizdžiau“, – kalbėjo V. Gavrilovas.
Jis nemano, kad gali būti Rusijos minkštosios galios įrankiu arba būti paveiktas.
„Visa mano istorija ir mano darbai, ir veiksmai čia Lietuvoje įgalino žiūrėti protingai ir nepasiduoti jokioms galimoms priešiškų jėgų įtakoms“, – sakė V. Gavrilovas.
Kartu jis yra įsitikinęs, kad galėtų būti simboliu priešiškų valstybių minkštajai galiai užkardyti
„Kalbant apie mane ir minkštąją jėgą, man atrodo kaip tik, kad mano pavyzdys kaip Lietuvos ruso, čia gimusio, augusio, mačiusio visus įvykius, reaguojančio, ir, mano supratimu, tinkamai, kaip ir visa Lietuva reaguojančio į tarptautinius įvykius, kaip tik yra geras pavyzdys. Taip yra rusiška muzika, taip yra tam tikros tradicijos, bet pasaulis keičiasi, ir mes negalime to nematyti. Turime į tai reaguoti, ir reikšti savo poziciją.
Man atrodo, kad nesu kažkoks naujas žmogus, nors didžiojoje politikoje ne taip aktyviai dalyvavau, bet esu žinomas, mano pasisakymai, darbai žinomi. Man atrodo, kad aš kaip tik galėčiau būti tam tikru simboliu priešiškų valstybių minkštajai galiai užkardyti. Labai džiaugiuosi, kad bendrauju su Lietuvos rusakalbiais, kurie irgi visiškai adekvačiai mato situaciją, palaiko Ukrainą, kuri supranta grėsmę, kuri sklinda iš dabartinio Kremliaus“, – teigė V. Gavrilovas.
Apie požiūrį į istorinę atmintį
Liberalas Arminas Lydeka posėdyje kalbėjo, kad tarp mininčių Gegužės 9-tą vyrauja požiūris į Lietuvos partizanus, kad jie buvo „banditai, kurie miškuose žudė Rusijos karius, ir tuo kenkė išvadavimui iš fašizmo“.
Finansų viceministas tikino, kad taip teigiančių yra mažuma.
„Kaip žmogus , kuris buvo ir bendravo su žmonėmis, kurie ateina į Antakalnio kapines ir Gegužės 9-tą, aš galiu drąsiai pasakyti, kad tas terminas visiškai neatitinka realybės. Taip, turiu pripažinti, kad yra įvairių žmonių. Bet didžioji dauguma tų žmonių, kurie taip daro, ir tą daro net iki šiol, tą daro be jokio priešiškumo Lietuvai. Jie yra iš tikrųjų tylūs Lietuvos patriotai, kurie dirba savo darbus. Tai gali būti policininkai, gaisrininkai, medikai, tiesiog paprasti žmonės. Deja, visada yra tokių, kurie yra ne tokie, bet nesakyčiau, kad jų dauguma. Sakyčiau, kad jų yra mažuma, - sakė V. Gavrilovas.
Kartu V. Gavrilovas išdėstė tai, kaip mato naujausių laikų istorijos įvykius.
„Lietuvai antrasis pasaulinis karas prasidėjo gal net anksčiau kaip visiems, kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribentro paktas. Pasekmės buvo pasireiškusios jau užpuolus Lenkiją Vokietijai, po to prisijungus prie to užpuolimo Sovietų Sąjungai. Po to žinome visą tą sudėtingą istoriją dėl Vilniaus krašto perdavimo ir bazių. Žinome 1940 birželio 14-15 dienų datą. Akivaizdu, kad Lietuvai fašistinės Vokietijos kapituliacijos aktas nereiškė geresnio laiko, ir reiškė kito diktatoriaus atėjimą. Tas yra nekvestionuojama. Tą suprantame visi. (…)
Aš aiškiai atsakau, Lietuvai karas baigėsi, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Ir ta data irgi nėra tokia paprasta. Turime ir Kovo 11-tą, po to turėjome Sausio 13-tą, po to turėjome politinį paskelbimą, drąsų pasisakymą, turėjome veiksmus, kuriais turėjome apginti tą savo drąsų pasisakymą. Man atrodo, kad visi tą suprantame ir gerbiame“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie mėgstamą muziką, jis pasikartojo, kad šiuo metu nesiklauso nei Olego Gazmanovo, nei „Liube“, nei kokių nors kitų patriotinių Rusijos dainų.
Prie socialinio tinklo prisijungė ieškodamas bendraklasių
Viceministras aiškino, kad socialiniu tinklu „Vkontakte“ pradėjo naudotis 2016 m., rengiant bendraklasių dvidešimtmečio susitikimą, ir, norėdamas susirasti bendraklasius.
„Suradęs nebesinaudojau šituo tinklu. Negaliu pasakyti tikslių metų, ar tai buvo 2016 m., 2017 m. ar 2018 metai. Bet tikrai tai jau ne vieneri ir ne dveji metai, kai visiškai nesinaudoju šiuo tinklu“, – kalbėjo V. Gavrilovas.
Tas vyko po 2014 m., Krymo okupacijos. Viceministras teigė ir tuo metu turėjo, ir šiuo metu turi vilčių, kad pasikeis Rusijos valdžia.
„Tada irgi tos viltys buvo panašios, tik jos vis silpnėja, ir dabar jau siejamos arba su revoliuciniais procesais, arba biologiniu tam tikro žmogaus procesu“, – sakė V. Gavrilovas.
Jis patikino, kad Gegužės 9 -tą gėlių į Antakalnio kapines nešti neketina.
„Nei kitąmet, nei šiemet, kaip jau esu pareiškęs oficialiai, tas bus Gegužės 8-tą“, – sakė V. Gavrilovas.
Anksčiau jis yra turėjęs leidimą dirbti su slapta informacija.
„2014-2016 m. dirbau sveikatos apsaugos viceministru“, – paklaustas, kada tai buvo, atsakė V. Gavrilovas.
Viceministras nesvarsto šioje situacijoje atsistatydinti.
„Aš galvoju kaip galėtų valstybė ir Finansų ministerija efektyviai vykdyti savo užduotis, pareigas, ir tam priimsiu visus reikalingus sprendimus“, – sakė V. Gavrilovas.
Klausimai dėl viceministro pažiūrų
Kaip ELTA skelbė anksčiau, pirmadienį LRT radijas pranešė, jog finansų viceministras V. Gavrilovas socialiniame tinkle „VKontakte“ turėjo paskyrą, kurioje dalijosi dainomis, propaguojančiomis Rusija, jos armiją ir Sovietų Sąjungą. Viceministras tikino šią paskyrą jau ištrynęs.
„Buvau prisijungęs 2025 metais tam, kad panaikinti paskyrą. O iki tol labai ilgai nesijungiau. (…) Aš esu gimęs Lietuvoje, augęs Lietuvoje, visą gyvenimą sieju tik su Lietuva, mano darbas – išskirtinai Lietuvai“ – LRT radijui sakė V. Gavrilovas.
Viceministras pastaruoju metu jau buvo sulaukęs kritikos bei klausimų dėl socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintų nuotraukų minint Rusijos vadinamąją Pergalės dieną.
Viešojoje erdvėje kilus ažiotažui, V. Gavrilovas patikino, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą nuo šiol minės kartu su visa Europa – gegužės 8-ąją.
Pats kreipėsi į VSD
Pats viceministras teigė kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas leidimo dirbti su įslaptinta informacija, rašo portalas LRT.lt.
„Taip, aš kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija (užpildžiau ir pateikiau nustatytą klausimyną). Beje, tokį leidimą turėjau ir dirbdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje“, – portalui nurodė viceministras.
Šią savaitę paaiškėjus, kad V. Gavrilovas turėjo paskyrą socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Sovietų Sąjungą ir Rusiją šlovinančių dainų grojaraščiu, premjeras Gintautas Paluckas teigė neatmetantis galimybės kreiptis į VSD, jog abejonės dėl viceministro būtų išsklaidytos.
Vis tik jeigu iš informacijos, kurią jam ir R. Šadžiui pateiktų departamentas, paaiškėtų, kad V. Gavrilovas nėra patikimas asmuo eiti pareigas Finansų ministerijos vadovybėje, „klausimas būtų išspręstas“, pabrėžė premjeras.
Sureagavo į VSD vadovo žodžius
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad klausimų dėl savo požiūrio į Rusiją sulaukusiam finansų viceministrui Valentinui Gavrilovui paprašius leidimo dirbti su slapta medžiaga, jis bus vertinamas visapusiškai. Pasak žvalgybos vadovo, jei pastarajam nebūtų rekomenduojama leisti dirbti su tokia medžiaga, tai įrodytų, kad jo lojalumas valstybei kelia klausimų.
„Nerekomendavimas suteikti leidimo yra aiškus įrodymas, kad yra tam tikrų klausimų dėl lojalumo valstybei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Jauniškis.
„Dabar prasidės vertinimo periodas. Sausio 22 d. esame gavę užpildytą jo klausimyną ir prašymą dirbti su slapta (medžiaga – ELTA). Bus vertinama visapusiškai. Šie dalykai yra pakankamai slidūs, gausime ir kitų institucijų vertinimą. 40 dienų bėgyje pateiksime atsakymą“, – pabrėžė jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen per posėdį atkreipė dėmesį į šį VSD vadovo pareiškimą, ir paprašė V. Gavrilovo į tai sureaguoti.
„Manau, kad VSD įvertins viską, ir turės galimybę įvertinti ne tik tai, kas viešai skelbiama, o absoliučiai visą informaciją, ir tai yra logiška. Taip ir turi būti bet kurioje demokratinėje šalyje, kuri gerbia ir saugo savo nepriklausomybę ir saugumą. Tas normalu“, – teigė V. Gavrilovas.
Biografija
V. Gavrilovas gimė 1978 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje. Augo Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone. Mokėsi Vilniaus 4-ojoje vidurinėje mokykloje (šiuo metu – „Santaros“ progimnazija ir gimnazija). Vilniaus universitete yra įgijęs teisės ir ekonomikos magistro laipsnius.
2003 m. Lietuvos karo akademijoje baigė šešių mėnesių trukmės Lietuvos kariuomenės vadų kursus (bazinis kario kursas ir studijos), jam suteiktas atsargos leitenanto laipsnis.
Yra dirbęs teisininku, Konkurencijos taryboje, 2014-2016 m. ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas. Tuo metu sveikatos apsaugos ministre buvo Rimantė Šalaševičiūtė.
Lietuvos socialdemokratų partijos nariu V. Gavrilovas tapo 2008 metai.
