Anot Briuselyje NATO Gynybos ministrų susitikime dalyvaujančio Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, Vokietijos vadovaujamą batalioną sudarys iki 1,2 tūkst. karių. Didžiąją dalį jo sudarys vokiečių kariai, kurie atsigabens tankų kuopa (apie dešimt tankų „Leopard 2“), pėstininkų kovos mašinas bei kitus specializuotus dalinius.
Be to, šaltinių teigimu, vokiečiai turės ir artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos vienetą, o ateityje gali būti svarstomas ir ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos būtinybė. Apie tokių sistemų, kaip „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje, jau kelis sykius yra užsiminę Vokietijos pareigūnai, tačiau informacija apie „Patriot“ dislokavimą kol kas net nėra realių diskusijų lygmenyje.
Apie planus prisidėti prie Vokietijos bataliono yra paskelbusios Beneliukso šalys – Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Manoma, kad olandai atsigabens pėstininkų kovos mašinas (PKM) „Boxer“ – panašios, tik geriau ginkluotos modifikacijos PKM įsigijo ir Lietuvos kariuomenė.
Liuksemburgas turėtų skirti žvalgų būrį, kuris Lietuvoje su kitų Beneliukso šalių kariai jau yra dalyvavęs karinėse pratybose. Taip pat kuopą 2018 metais turėtų skirti Norvegija, iš kurios Lietuva ketina įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas NASAMS, savo dalinius vėliau skirs ir Kroatija bei Prancūzija.
Aljanso Gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos ministras Juozas Olekas, rengiamas pastaruoju metu vėl paaštrėjus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos veiksmų Sirijoje.
Nerimą dėl Maskvos veiksmų taip pat paskatino rusų Karaliaučiuje dislokuoti branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų kompleksai „Iskander“ bei Baltijos jūroje pasirodžiusios korvetės su sparnuotomis raketomis "Kalibr".