Liberalai savo skunde kelia abejones, iš kokių finansavimo šaltinių išgyvena A. Zuoko partija.
Skundų pagrindu tapo publikacijos žiniasklaidoje. Liberalų sąjūdis skunde remiasi 2018 m. liepos 5 d. portale „15min.lt“ publikuotais dviem straipsniais, kuriuose nurodoma, kad A. Zuoko įkurta ir vadovaujama asociacija „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ gauna finansavimą iš daugybės verslo subjektų ir tokiu būdu, išvengiant įstatymuose nustatytų draudimų, iš esmės yra finansuojama su šia asociacija susijusių politikų ir pačios politinės partijos Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) veikla.
Kaip nurodoma rašte VRK, kurį gavo DELFI, valstybės biudžeto asignavimai (92 tūkst. 822 eurai) politinei partijai Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) paskutinį kartą buvo skirti VRK 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Beveik dvejus metus ši partija negauna jokių lėšų iš valstybės biudžeto ir privalo savo veiklą vykdyti iš likusių leistinų finansavimo šaltinių – pavyzdžiui, nario mokesčio, 1 proc. gyventojų skiriamo Gyventojų pajamų mokesčio, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir panašių.
Atkreipiamas dėmesys, kad, pagal Teisingumo ministerijos skelbiamą politinių partijų sąrašą, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) vienija tik 4311 narius. Liberalų vertinimu, mažai tikėtina, kad dvejus metus valstybės biudžeto asignavimų negaunančiai partijai bankai būtų suteikę paskolas, arba, kad ji būtų gavusi ženklią paramą iš gyventojų skiriamo pajamų mokesčio.
Liberalai kelia klausimą, iš kokių lėšų ši politinė partija „vykdo aktyvią ir agresyvią veiklią ir intensyviai rengiasi artėjantiems 2019 m. rinkimams į savivaldybių tarybas“ – iš ko finansuoja įvairių internete platinamų reklaminių filmukų kūrimą ir transliavimą.
Sako, kad bankrutuoti nesirengia
A. Zuokas, DELFI žiniomis, šiuo metu yra išvykęs ir telefonu nepasiekiamas.
Partijai priklausantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis teigia, kad jam pasvarstymai, iš ko išgyvena Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), tik kelia šypseną.
„Partija kol kas dotacijų negauna, (…) bet reikia neužmiršti, kad tai yra ne vienintelis pajamų šaltinis. Partijos gauna 1 proc. GPM, praėjusiais metais tai sudarė maždaug 55 tūkst. eurų. Kai nėra rinkiminio laikotarpio, kukliai gyvenant, galima išsiversti“, – sakė Ž. Šilgalis.
Jis nesutinka ir su pastaba, kad partija turi mažai narių.
„Pas mus yra tiek narių, kiek buvo dar Liberalų ir centro sąjungos laikais, kada buvome kartu su liberalais, kurie tą skundą parašė. Dabar mes turime apie 4,5 tūkst. narių, registruotų Teisingumo ministerijoje.
Pas mus nėra priverstinio nario mokesčio, bet dalį pajamų susirenkame iš savo narių. Tie, kurie aktyvesni ir turi didesnes galimybes, sumoka nario mokesčio ir po 200-300 eurų. Kiti sumoka 10-20 eurų“, – sakė Ž. Šilgalis.
Jis pripažino, kad partija išgyvena ne pačius lengviausius finansinius laikus, tačiau, pasak jo, nėra taip, kad partija iš viso neturi iš ko gyventi.
„Kaip liberalai to benorėtų, mes bankrutuoti tikrai nesiruošiame“, – sakė Ž. Šilgalis.
Įtarimus, kad partija finansus galimai susirenka per aplinkui – per asociaciją „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“, jis vadino juokingais.
„Tokiu atveju, reikėtų kelti klausimą bendrai dėl visų visuomeninių organizacijų. Jokiam politikui nėra uždrausta priklausyti visuomeninėms organizacijoms. (…) Nėra čia jokių sąsajų – visuomeninė veikla eina savo keliu, o partinė – savu. Tokius pačius klausimus galėtų kelti ir „Vieningam Kaunui“, bet kažkodėl liberalai skundžia tik mus“, – stebėjosi Ž. Šilgalis.
Kelia klausimus dėl Šimašiaus ir Šurajevo ryšių
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) iškėlė klausimus dėl Remigijaus Šimašiaus kampanijos finansavimo. Skundas parengtas tinklapio „lrytas.lt“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. publikacijos pagrindu. Joje keliami klausimai dėl R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos finansavimo per 2015 m. vykusius ir būsimus 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
„Olegas Šurajevas, kuris šiuo metu galimai neskaidriai 2018-05-23 pirkimo sutartimi (…) reklamuoja R. Šimašių, davė interviu, kurio metu nurodė šias faktines aplinkybes: „prieš 4 metus aš buvau jo štabo „pjaras“ ir komanda. Aš buvau viso galva, nes aš esu dramaturgas, aš esu scenaristas. Ir aš sukūriau R. Šimašių iš esmės, kuris dabar yra meras.
Ir tada aš negalėjau ateiti ir paimti pinigų. Ir mes turėjome sukurti filmą, aš investavau 80 tūkst. eurų savo pinigų tenai ir rizikavau labai dideliu turtu tam, kad po to R. Šimašius nupirktų savivaldybei vietas per privatų seansą, kad mes galėtume gauti iš savivaldybės, nu pavogti 700 eurų“.
Ši citata yra paimta iš „lrytas.lt“ 2018 m. rugpjūčio 13 dienos teksto, kuris buvo parengtas reportažo tos pačios žiniasklaidos grupės televizijai pagrindu. Tiesa, skunde VRK nenurodoma originaliame tekste paminėta aplinkybė, kad šis O. Šurajevo pasisakymas buvo ironija.
Skundo autoriai primena, kad R. Šimašius 2015 m. vykusių savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose buvo registruotas kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Esą jo politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nėra duomenų apie tai, kad R. Šimašius būtų įsigijęs paslaugas, kurias „kaip nurodo teikė rinkiminės kampanijos dramaturgas O. Šurajevas“.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) skunde nurodo, kad rinkiminės kampanijos metu „O. Šurajevas aktyviai reiškė savo palaikymą kandidatui R. Šimašiui bei Liberalų sąjūdžiui socialiniuose tinkluose, (…) pagamino ne vieną video medžiagą, kurios tikslas buvo diskredituoti konkurentus, konkrečiai A. Zuoką“.
Skunde rašoma, kad „O. Šurajevas viešai pripažino nepiniginės aukos (paslaugų) suteikimą 2015 m. vykusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose juos laimėjusiam kandidatui R. Šimašiui“.
„Taip pat nurodė faktinę sumą, kuri buvo investuota jo asmeniškai, o po to, pasak O. Šurajevo, buvo ieškoma sąlygų šią sumą atgauti mokesčių mokėtojų pinigais“, – rašoma A. Zuoko partijos skunde VRK.
Skundo autoriai interpretuoja, kad už paslaugas buvo „atsiskaityta vėliau galimai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos lėšomis, tame tarpe ir įsigyjant kino bilietus į O. Šurajevo filmą „Grąžinti nepriklausomybę“, kuriame vaidino ir pats R. Šimašius“.
„R. Šimašiaus privačioje interesų deklaracijoje taip pat nėra duomenų apie ryšius su R. Šimašiaus buvusio jo „pjar“ vadovu ir komandos galva O. Šurajevu ar jo atstovaujama įmone, įstaiga ar organizacija“, – rašoma skunde.
Pasak jo autorių, „O. Šurajevo parodymai svarbūs ir tuo, kad juose patvirtinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokesčių mokėtų pinigais šiuo metu mokama už jo paslaugas, atliktas dar 2015 m. (…) rinkimuose, nors teisės aktai to neleidžia“.
„R. Šimašius pareiškė, kad dalyvaus 2019 m. savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose. Valdydamas administracinį resursą R. Šimašius jau šiuo metu galimai finansuoja savo būsimą rinkiminę kampaniją kurdamas savo darbų video O. Šurajevo pagalba. Tokiu atveju įgydamas pranašumą kitų būsimų rinkiminės kampanijos dalyvių atžvilgiu“, – rašoma skunde.
Vilniaus miesto meras R. Šimašius teigė nežinąs skundo detalių, todėl jo turinį komentuoti atsisakė.
„Tačiau, kiek matau situaciją, tai buvęs meras tiesiog bando bauginimais užtildyti savo kritikus visuomenėj“, – DELFI teigė R. Šimašius.
O. Šurajevas paaiškino, kad 2015 m. dar net neturėjo įmonės. Jis patikino, kad nei liberalai, nei konservatoriai, nei Darbo partija iš jo arba jo verslo niekada nieko nepirko.
„Yra tik viena sutartis – vieša ir skaidri. Istorijos pabaiga“, – patikino O. Šurajevas.