Susitarimą pasirašė koalicijos sutartyje parašus padėjusios frakcijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir frakcija „Lietuvos gerovei“.
Ne dėl postų
Tiek LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, tiek ir naujosios frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius pabrėžė, kad jokių pozicijų frakcijai nėra numatyta, o palaikyti valdančiuosius frakcija nusprendė ne dėl postų.
Po sutarties pasirašymo LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, kad neslepia džiaugsmo dėl to, kad valdančioji dauguma vėl turi faktinę daugumą.
„Galime konstatuoti, kad nuo šios dienos yra vėl atstatyta dauguma Seime ir ji nebėra mažuma“, – atsakydamas šypsojosi R. Karbauskis.
Jis teigė, kad sutartyje jokių postai nėra įvardinti. „Šioje vietoje nėra jokių aptarimų šitų klausimų. Seime, aš abejoju, o jei kalbėti apie Vyriausybę, tai ne nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo valstiečių lyderis.
Jis teigė, kad liepos pirmosiomis dienomis pasirašyta koalicijos sutartis ir toliau galioja. R. Karbauskis sakė, kad šiuo metu Seimo vicepirmininko pareigas užimantis, bet Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nėra valdančiosios koalicijos dalis.
V. Kamblevičius žurnalistams pabrėžė, kad postų jie neprašo, dirba dėl Lietuvos. Jis tvirtino, kad gal dėl šios priežasties juos ir vadina keistuoliais.
„Jūs matote, šiuo momentu niekas nebetiki, kad kažkokia keista frakcija ir nieko nebenori. (…) Faktiškai, ką mes dabar turime, mus tie postai tenkina“, – sakė jis, pridurdamas, kad jei prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvenelis matys, kad tarp frakcijos narių yra žmogus, kuris gali užimti ministro postą, tada bus svarstoma.
„Ne, tai žinote, mūsų partija yra skaitlinga, tiek frakcijoje, tiek partijoje“, – teigė jis.
„Nesinori kartotis, bet Remigijaus nuopelnas, kad čia kažkoks kerštas, kad aš noriu postų. Bet aš nuoširdžiai pasakau, kad į jokius postus – nei ministro, nei Seimo pirmininko“, – kalbėjo V. Kamblevičius.
Paprašytas įvardinti, kokia tada frakcijai yra nauda, V. Kamblevičius vėl prakalbos apie „keistuolių frakciją“.
„Tai yra pirma frakcija, kuri ateina dirbti Lietuvos žmonėms“, – tvirtino jis.
Kaip skelbia BNS, „Lietuvos gerovei“ narys Juozas Imbrasas vadovauja Aplinkos komitetui, pavaduotojų pareigas komitetuose eina šios frakcijos atstovai Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Bartkevičius.
Frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklauso septyni nariai, daugiausiai – „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją palikę parlamentarai. „Tvarkiečių“ frakcija dėl to griuvo ir partijos lyderis, Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiuo metu priskirtas Seimo narių Mišriai grupei.
Partijos frakciją palikę „tvarkiečiai“ kaltino lyderį R. Žemaitaitį vienasmeniškai priimant sprendimus. Jis šiuo metu vienas dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.
Su „Lietuvos gerovei“ bendradarbiavimu valdančiosios frakcijos turės 75 balsus, neskaičiuojant jokiai frakcijai pagal Seimo statutą nepriklausančio Seimo pirmininko bei galimų kelių paramos balsų iš Seimo narių Mišrios grupės.
Praėjusį trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis naująjį parlamentinį darinį „Lietuvos gerovei“ pakvietė prisidėti prie valdančiosios daugumos.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Pilnas susitarimo tekstas
DELFI pateikia visą tarpfrakcijinio susitarimo tekstą:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir frakcija „Lietuvos gerovei“ :
– siekdamos garantuoti ekonominį, socialinį ir politinį stabilumą Lietuvoje;
– remdamos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą ir pozityvias permainas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse;
– nukreipdamos savo veiklą į aktualiausių žmonių socialinių ir ekonominių
problemų sprendimą,
SUSITARIA:
– konsultuotis visais aktualiais Seimo veiklos klausimais ir ieškoti bendrų sprendimų;
– rengti ir remti bendrus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, sprendžiant svarbiausias žmonių problemas;
– vykdyti pasirašytą frakcijų susitarimą ir jo priedą Dėl konkrečių veiksmų,
glaudžiai bendradarbiauti Lietuvos Respublikos Seime.
Kartu su sutartimi yra pasirašomas ir priedas dėl konkrečių frakcijų sutartų darbų.
Tai yra identiška sutartis, kurią liepos 5 dieną pasirašė koalicijos partneriai.
DELFI pateikia ir jos tekstą:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bei frakcija „Lietuvos gerovei“ (toliau – Šalys) bendradarbiaudamos sieks užtikrinti:
1) nuoseklų išlaidų Lietuvos socialinei politikai didinimą (santykyje su BVP), su tikslu per 5 metus pasiekti Europos šalių vidurkį. Tam tikslui įgyvendinti, 2019 m. rudenį parengti politinių partijų susitarimą dėl mokesčių sistemos tobulinimo, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai.
2) kovos su korupcija ir skaidrumą didinančių priemonių įgyvendinimą (teisės aktuose įtvirtinti teismų tarėjus; įgyvendinant liustraciją sumažinti grasinimo bei manipuliavimo įtaka valstybės politikams ir tarnautojams galimybę bei kt.);
3) savivaldos galių stiprinimą, tame tarpe ir formuojant 2020 ir 2021 biudžetus, didinant asignavimus savivaldybėms, plečiant savarankiškas funkcijas ir priimant sprendimus dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimo;
4) Vyriausybės 2016-2019 m. vykdytų reformų tvarumą bei tęstinumą ir remti teisės aktų, įgyvendinusių miškų reformą, pakartotinį priėmimą bei Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną;
5) regionų infrastruktūros gerinimą, priimant sprendimus nuo 2020 m. 10 % padidinti skiriamą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms, krašto kelių asfaltavimui bei būklės gerinimui užtikrinti;
6) mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo agentūrų konsolidavimą, skatinant mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių darbo našumą ir konkurencingumą, numatant skirti beveik 235 mln. eurų „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Infest FP“, „E-Verslas LT“ ir kitų priemonių įgyvendinimui bei darbo našumo augimui regionuose didinti (priemonė „Regio potencialas LT“);
7) valstybės biudžeto asignavimų viešojo valdymo sektoriaus valdymo išlaidoms sumažinimą ne mažiau kaip 15 proc., optimizuojant valdymo struktūras, vidinius procesus ir valdymo išlaidas bet kartu išlaikant valdymo decentralizacijos, regionų plėtros ir savivaldos stiprinimo tikslus.
2. Šalys, įvertinę valstybės ekonomines galimybes, susitaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą papildyti šiomis priemonėmis ir įsipareigoja kartu siekti jų įgyvendinimo:
Kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse
1) didinti regionuose esančių kultūros centrų finansavimą per regionų Kultūros tarybas, užtikrinti meno kūrėjų socialines garantijas;
2) reikšmingai padidinti neformalaus ugdymo finansavimą, vaikų užimtumą regionuose;
3) įvesti nemokamą vaikų maitinimą: nuo 2020 m. sausio 1 d. nemokamą maitinimą skirti priešmokyklinio amžiaus vaikams (bandomasis projektas, kuris vyktų savivaldybėse, kuriose yra pažangus maitinimas (pvz. švediški stalai)), o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą skirti ir pirmokams; kasmet didinti nemokamą maitinamų pradinukų skaičių, ilgainiui užtikrinti visų pradinukų nemokamą maitinimą;
4) kelti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti nemokamo bakalauro nuo 2020 metų įvedimą, profesinių mokyklų reformos įgyvendinimą;
5) užtikrinti naujos redakcijos Neformalaus suaugusių švietimo įstatymo, įgalinančio nuoseklų bendrųjų piliečių gebėjimų stiprinimą, parengimą;
6) skatinti pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje, keičiant sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą, mažinant sveikatos priežiūros įstaigose susidarančių eilių trukmę ir taip didinant paslaugų prieinamumą gyventojams;
7) užtikrinti vykdomos vaistų politikos tęstinumą ir teisės aktų, būtinų valstybinių vaistinių veiklai, priėmimą;
8) užtikrinti, kad senjorams, sulaukusiems 75 ir daugiau metų amžiaus, būtiniausi vaistai būtų 100 % kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Socialinės apsaugos ir žmogaus teisių srityje
1) siekti, kad vidutinis darbo užmokestis 2020 metais būtų 1380 eurų (bruto) bei siekti NPD, valstybės remiamų pajamų dydžio didinimo, jį palaipsniui didinant 2020-2024 m. laikotarpyje tol, kol pasieks minimalaus vartojimo poreikio dydį (MVPD);
2) siekti, kad „vaiko pinigai“ nuo 2020 m. sausio 1 d. sudarytų 70 EUR universalią išmoką vaikui, pridedant 30 EUR universalios išmokos vaikui priedą, mokamą daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės negu 2 VRP;
3) siekti socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokų ribų padidinimo iki 1 MVPD (250 eur.) 2020 metais;
4) užtikrinti vienkartinės išmokos nėščiosioms moterims nuo 76 EUR iki vieno MVPD , t. y. 250 EUR padidinimą nuo 2020 metų;
5) pradėti per krizę sumažintų išmokų kompensavimą pavojingose sąlygose dirbusiesiems, valstybės pensininkams (statutiniams);
6) spręsti socialinių centrų problemas, užtikrinant didesnį socialinių paslaugų prieinamumą;
7) stiprinti žmogaus gyvybės apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties, užtikrinant socialinių bei psichologo paslaugų plėtrą krizinį nėštumą patiriančioms moterims bei šeimoms, plečiant „gyvybės langelių“ tinklą, imantis priemonių gerinti paliatyvinės slaugos sąlygas, plečiant slaugos priemonių ir slaugos paslaugų prieinamumą pacientams bei socialinių ir psichologo paslaugų prieinamumą juos slaugančioms šeimoms;
8) užtikrinti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų Lietuvoje įgyvendinimą.
Aplinkos apsaugos srityje
1) užtikrinti pakankamą energetinio efektyvumo didinimo priemonių finansavimą taip, kad nuosekliai augtų modernizuojamų daugiabučių ir daugiabučių, kuriems atlikta mažoji renovacija, skaičius;
2) tobulinti fitosanitarinių sertifikatų taikymo sistemą ir kontrolę;
3) išplėsti depozito taikymą maksimaliam pakuočių skaičiui (vyno ar kitų stipriųjų gėrimų tuščios taros supirkimas);
4) užtikrinti nacionalinės elektros energijos taupymo programos parengimą, ypatingą dėmesį skiriant klimato kaitos mažinimui;
5) atsižvelgiant į visuomenės rūpestį dėl miškų kirtimo, sumažinti miškų kirtimus.
Mokestinės politikos ir valstybės valdymo srityse
1) administracinėmis ir kitomis priemonėmis kurti palankias sąlygas trumpųjų maisto grandinių plėtrai;
2) pagreitinti ir supaprastinti PVM permokos grąžinimą taip, kad nebūtų įšaldomos mokesčių mokėtojų lėšos;
3) įvesti papildomą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, padarant mokesčių sistemą dar labiau progresyvesnę: nuo 2020 metų su darbo santykiais susijusių metinių pajamų dalis nuo 84 VDU iki 120 VDU būtų apmokestinama 27 proc. tarifu, o viršijanti 120 VDU – 32 proc. tarifu;
4) didinti finansines paskatas savivaldybėms, turinčioms vidutinį ir mažesnį augimo potencialą, gerinti verslo sąlygas regionuose;
5) garantuoti tinkamą išorinės ES sienos saugojimą, be kita ko, kiekvieną postą aprūpinant rentgeno įrenginiais;
6) tobulinti valstybės valdomų įmonių valdyseną, užtikrinant, kad valdybose dalyvautų ir valstybės atstovai;