Vilniuje trečiadienį vykstančioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje jis ragino Vakarus jau dabar planuoti pokarinę situaciją ir užtikrinti paramą Ukrainai stojant į NATO.
„Čia svarbus bus NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – labai daug tikimės iš šio susitikimo. Manome, kad susitikimas ne tik padės nustatyti kitus, atgrasymo žingsnius, bet ir kad bus padidintos skiriamos lėšos, kad bus pagreitintas Ukrainos įstojimas į NATO ir bus siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Deokupacijos ir reintegracijos pakomitečio pirmininkas.
„Ukrainos įstojimas į NATO yra ne tik valstybės politikos tikslas, bet ir saugumo politikos priemonė“, – pabrėžė jis.
Trišalės asamblėjos Bendradarbiavimo saugumo srityje komiteto posėdyje jis taip pat akcentavo, kad Rusija, atakuodama Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą, naudoja „teroristinę taktiką“.
Anot jo, Rusijai „reikia nepalikti jokių šansų laimėti“, o Vakarai turėti nelėtinti karinės paramos tempų siekdami ir savo saugumo.
Politikas išskirtinai padėkojo Lenkijai ir Lietuvai už karinę, humanitarinę paramą. Parlamentaras akcentavo, kad Lietuvos parama jau siekia 187 mln. eurų, o Ukraina remiama ne tik karine įranga, bet ir vykdomos bendros karinės pratybos, Lietuvos instruktoriai apmoko ukrainiečių karius.
Ukraina rugsėjį pateikė prašymą stoti į NATO pagreitinta tvarka.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare, tačiau galimybės tam nutikti artimiausiu metu yra miglotos.