Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.
Anksčiau skelbta, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.
Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.