Kaip pranešė teismas, LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė nusprendė netenkinti V. Bako prašymo nušalinti kolegijos pirmininką Antaną Simniškį ir kitus kolegijos teisėjus dėl galimo šališkumo.
V. Bakas teisėjus prašė nušalinti nurodydamas, kad A. Simniškis 2018-aisiais buvo kitos kolegijos, priėmusios koncernui palankų sprendimą, sudėtyje, be to, šiemet pats save pasiskyrė į civilinės bylos nagrinėjimo kolegiją ir jos pirmininku. Seimo narys suabejojo ir kitų teisėjų, esančių kolegijos sudėtyje – Gedimino Sagaičio ir Donato Šerno nešališkumu.
LAT teigia, kad Civilinių bylų skyriaus teisėjas A. Simniškis, atostogaujant S. Rudėnaitei, vadovaujantis Teismų įstatymu, atliko jos funkcijas ir privalėjo sudaryti teisėjų kolegiją, paskyrė jos pirmininką ir pranešimą bei nustatė posėdžio datą – rugsėjo 9 dieną, vėliau ji pakeista į rugsėjo 7-ąją.
Anot teismo, V. Bako pareiškime esminis galimo A. Simniškio šališkumo argumentas yra jo sprendimas sudaryti kolegiją, kitų dviejų teisėjų šališkumu abejojama dėl to, kad juos paskyrė A. Simniškis.
S. Rudėnaitė pažymėjo, kad atsakovas dar liepos 9 dieną buvo informuotas apie kolegijos sudarymą, ir nors pareiškimą jis pateikė prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės, „kyla pagrįstų abejonių dėl jo atitikties proceso ekonomiškumui ir koncentruotumui“, juolab turint omenyje ir tai, kad dėl pareiškimo bylos nagrinėjimas atidėtas.
„Įvertinusi atsakovo Pareiškime nurodytus argumentus, CBS pirmininkė konstatavo, kad atsakovas nepateikia iš esmės jokių objektyviomis aplinkybėmis pagrįstų abejonių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti grėsmę nešališkam procesui“, – pažymi teismas.
S. Rudėnaitė pažymėjo, kad nors ankstesnė „MG Baltic“ byla, dėl kurios sprendimą priėmė A. Simniškis, ir dabar nagrinėjama civilinė „turi tam tikrų sąsajų, tačiau laikytinos savarankiškomis bylomis“, nes skiriasi tiek šiose bylose dalyvaujantys atsakovai, tiek ir ginčo dalykas, t. y. ieškovės reikalaujama paneigti informacija.
Ji pabrėžė, kad teismo skyrių pirmininkai neatleidžiami bylų nagrinėjimo, todėl teisėjo sprendimas sudaryti teisėjų kolegiją „nelaikytina pateisinamu pagrindu nenagrinėti konkrečios bylos“. Pirmininkė pažymi, kad pačios bylos skirstomos automatizuotu būdu.
Pirmosios ir antrosios instancijų teismai yra pripažinę, kad parlamentaras V. Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai šis lygino įmonių grupę su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei.
Koncernas skundė teismui tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir jis padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
V. Bakas bandė įtikinti teismą, kad atsakomybė už teiginius jam negali būti taikoma, nes Seimo nario imunitetas apsaugo jį nuo persekiojimo už pareigų vykdymą.
Tačiau teismas pabrėžė, kad ginčytas mintis V. Bakas pasakė duodamas interviu žiniasklaidai, o ne vykdydamas tiesiogines pareigas Seime.
„MG Baltic“ taip pat siekė iš V. Bako atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau koncernui priteistos tik beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas šių pinigų nepriteisė, motyvuodamas, jog V. Bako teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės turėtų būti pakankama priemonė tenkinti „MG Baltic“ ieškinio tikslus.
Tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas prieš kelerius metus vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskelbė, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui.
Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.