Bet atgaila čia jau nepadėjo – kaip galima atleisti, kai žinai, jog pasigailėti prašo tas, kuris išžagino vos trylikos metų mergaitę.
Du kartus.
„Viskas vyko greitai, net nebaigdavau“, – dar bandė teisintis jaunas vyras.
Bet tai nė kiek nesumažino atsakomybės – baudžiamajame įstatyme numatyta, kad „išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios“.
Už tai, kad du kartus išžagino mažametę mergaitę, anksčiau neteistas ir reikalų su teisėsauga neturėjęs vyras buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, be to, jis nukentėjusiąjai privalės sumokėti 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti – tiek ir prašė nukentėjusiosios interesams atstovavę tėvai.
„Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais veiksmais mažametei buvo padaryta neturtinė žala – mergaitė patyrė seksualinę prievartą, fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus“, – teismas pabrėžė, jog priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Kaip nuosprendyje pažymėjo teisėjos Jūratės Jakubonienės pirmininkaujama kolegija, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji mergaitė „dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir dėl to negalėjo jiems adekvačiai pasipriešinti, o nuteistasis, atsigulęs į lovą ir atlikęs su ja lytinį aktą, kiekvieną kartą suprato, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusios valią, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle.“
„Kiekvieną kartą, lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja, jis veikė tiesiogine tyčia“, – nurodė teismas.
Kad prieš mažametę mergaitę buvo panaudotas seksualinis smurtas, policijos pareigūnai sužinojo iš jos artimųjų – trylikametės tėvas paskambino policijai ir papasakojo, ką išgirdo iš paties prievartautojo, 20-mečio kaimyno.
O pirmasis tai, kad mergaitė susidūrė su pedofilu, suprato jos sesers vyras – jis jau prieš tai buvo girdėjęs užuominų, kad kaimynystėje gyvenantis jaunas vyras itin domisi mažamete, jai telefonu siunčia įvairias žinutes, vadina gražuole, pamatęs gatvėje puola ją bučiuoti. Bet vieną dieną jis išgirdo jau bauginančių kalbų – kaimynas mergaitę „grabaliojo“.
Tik tada ir paaiškėjo jauno kaimyno tamsioji gyvenimo pusė – mergaitė vėliau jos apklausose dalyvavusiems psichologams prisipažino, kad nenorėjo niekam pasakoti apie tai, kas įvyko, bet kai dėdė tiesiai šviesiai paklausė, buvo priversta pasakyti.
„Po pirmo karto niekam nieko nesakiau, nes nenorėjau, kad kaime mane visi vadintų skundike, bijojau ir dėl mamos sveikatos, o paskui sesers vyras pradėjo manęs klausinėti, todėl teko viską papasakoti“, – sakė ji.
Apklausų metu mažametė prisipažino, kad kaimynas priešą ją seksualiai smurtavo du kartus. Pirmasis kartas, anot jos, buvęs tuo metu, kai jos mama kaimyno paprašė namuose užkurti krosnį. Ir jis sutiko – atėjo į namus, kai mažametė buvo viena namuose, jos tėvai jau buvo išvykę į darbą.
„Aš tuo metu snūduriavau, kai jis atėjo į mano lovą ir ant manęs atsigulė“, – sakė mergaitė.
Šokiruota tokio vyro elgesio mažametė šiam iš kulno spyrė į užpakalį ir su ranka nustūmė iš lovos.
„Ką tu čia darai?“ – kaimyno klausė trylikametė.
Kitas kartas, jos teigimu, įvyko nepraėjus nė menesiui, kai kaimynas vėl atėjo užkurti krosnies.
„Ir tada gulėjau lovoje, miegojau, bet netrukus pajutau, kaip jis tyliai priėjo, perlipo mane ir atsigulė iš šono šalia – aš pašokau, kai jis...“ – mergaitė neslėpė, kad vėl šaukė ant jauno vyro, klausė, ką jis čia daro ir liepė kuo greičiau eiti į savo namus.
„Ačiū, užkūrei krosnį ir eik iš čia“, – savo žodžius, pasakytus kaimynui, psichologėms atkartojo mergaitė.
Kaimynas į šiuos jos žodžius sureagavo – skubiai apsirengė drabužius, kuriuos, pasirodo jau buvo nusirengęs, ir išėjo iš namų.
Apklausos metu mažametė sakė, kad su vyresniu kaimynu jos niekas nesiejo ir ji jam jokių šiltų jausmų nejautė. Tuo metu šis ją vadindavo gražuole, siųsdavo žinutes, kuriose rašydavo, kad ją myli.
„Į tai niekada nekreipiau dėmesio“, – aiškino mergaitė.
Apie tai, kad patyrė seksualinį smurtą, mergaitė labai norėjo papasakoti savo mamai, bet buvo priversta viską laikyti paslaptyje: „Tuo metu jos sveikata buvo labai bloga, nenorėjau, kad atsitiktų dar blogiau“.
Šį savo pasakojimą mergaitė patvirtino ne tik vėliau ją apklausiusiems teismo medicinos psichologams, psichiatrams bei kitiems tokiuose tyrimuose dalyvaujantiems ekspertams bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, bet ir policijos pareigūnams, kai tik šie, gavę iškvietimą, atvyko į namus, kuriuose ji patyrė seksualinį smurtą. Ji taip pat prisipažino, kad vyresnio kaimyno jai rodomas dėmesys nebuvo malonus, jį atstumdavo arba išvis į jai rodomą dėmesį nereaguodavo.
Pirmasis apie nepilnametės patirtą smurtą sužinojęs mažametės sesers vyras prisipažino, kad šiai nurodė nedelsiant apie tai pasikalbėti su mama. O ji, kaip žinia, bijojo dėl šios sveikatos, todėl prieš ją smurtavusį kaimyną privertė pačiam prisipažinti – pasakė, kad geriau bus, jeigu tėvai sužinos iš jo paties, o ne iš jos.
„Tada jis paskambino mano tėvui ir viską papasakojo“, – mergaitė sakė, kad jeigu ne sesers vyras, ji niekam apie tai ir nebūtų pasakojusi. Ne tik dėl to, kad nenorėjo pakenti mamos sveikatai, bet ir dėl to, jog kaimynas ją vertė tylėti, sakė, kad jeigu ši prabils, tuomet blogai bus abiems – jam reikės „sėsti“ į kalėjimą, o jai visur važinėti ir aiškintis apie tai, kas įvyko.
Kai mažametės tėvas iš savo kaimyno, kuriam patikėdavo dukros priežiūrą, išgirdo, ką šis su ja padarė, vyrą ištiko šokas.
„Tuo metu buvau darbe, kai jis man paskambino ir pasakė, kad lindo prie mano dukros ir su ja lytiškai santykiavo“, – mergaitės tėvas teigė, jog po šio skambučio nieko nelaukęs paskambino žmonai, policijai ir išvažiavo į namus.
O čia jo jau laukė kaimynas: „Kritęs ant kelių jis atsiprašinėjo ir prašė nekviesti policijos.“
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad mažametės dėdė, sužinojęs apie seksualinę prievartą, buvo susisiekęs su mergaitės kaimynu telefonu – parašė žinutę, klausdamas, kodėl šis prie jos lindo.
Kai vyras paklausė, kiek kartų jis seksualiai smurtavo prieš mažametę, kaimynas atrašė: „Du kartus. Nežinau, greitai, net nebaigdavau“.
Kad kaimynas yra neabejingas mergaitei, šios motina žinojo – teisme ji pasakojo, kad 20-metis jos dukrai rodydavo dėmesį, ši jai parodydavo vyro rašytas žinutes, kuriose buvo mažybinių žodžių, jis mažamete vadindavo meile ar pan.
„Jis mano dukrai buvo paėmęs už krūtinės, pabučiavęs, dėl ko buvau perspėjusi, kad daugiau tokių dalykų nebūtų, kitaip bus iškviesta policija“, – moteris sakė, jog jos trylikametė dukra savo veiksmais visą laiką parodydavo, kad šis jai nepatinka, nenorėdavo, jog jis ateitų į namus.
Tyrimo metu mažametė ne kartą buvo apklausta psichologų, kuriems nekilo abejonių, kad mergaitė yra patyrusi seksualinį smurtą. Jie nurodė, kad mergaitės supratimas apie seksualinę prievartą yra menkas, nors prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ji įgijo daugiau žinių apie tai, tačiau jai vis dar sunku suprasti tokio elgesio netinkamumą, poveikį tiek fizinei sveikatai, tiek psichoemociniam vystymuisi.
„Uždelstą atskleidimą apie kaimyno veiksmus nulėmė jai būdingi individualūs ypatumai (uždara, vieniša, nelinkusi dalintis savo išgyvenimais, bijanti kritikos ir atstūmimo) ir jos emocinė būsena (bijo, jog ja netikės, jaudinosi dėl mamos sveikatos) bei paties kaimyno elgesys, – rašoma jų išvadoje. – Aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacijos aplinkybių – vyro veiksmai jai buvo netikėti, ji negalėjo jų numatyti (nukentėjusiosios teigimu ji tuo metu snaudė, buvo nusisukusi, taip pat priklausoma nu kaimyno, kadangi jis buvo patikėtas ja rūpintis).“
Anot ekspertų, mažametė pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmės: „Ji galėjo/gali suvokti jų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suvokti jų reikšmės, tačiau ji priešinosi – jam spyrė, išvarė iš namų, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacinių aplinkybių.“
Nors mažametės tėvams, jos sesers sutuoktiniui ir net pagal gautą iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams išžaginimu apkaltintas vyras prisipažino, kad panaudojo seksualinę prievartą ir net buvo išsaugotos jo rašytos žinutės su prisipažinimu, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme vyras nusprendė apsimesti, jog buvo nepagrįstai apkaltintas.
Vyras tikino, kad nors santykiai su nukentėjusiąja buvo draugiški, tačiau jis su ja lytiškai nesantykiavo ir jos nežagino.
„Ne aš, o būtent nukentėjusioji norėjo lytinių santykių, todėl supykusi, jog aš atsisakiau, ji nusprendė man atkeršyti – mane apkalba, teigdama, kad tokie santykiai buvo“, – ciniškumu pribloškė vyras.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |