Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokius teiginius vadina spekuliacija ir tvirtina, kad pandemijos valdymo priemonės bus vertinamos pasibaigus reiškiniams, susijusiems su popandeminiu laikotarpiu.
Pirmadienį Seime per spaudos konferenciją pristatytas Lietuvos mokslininkų tyrimas dėl galimybių paso poveikio, kurį Seimo narė Agnė Širinskienė žada pateikti Konstituciniam Teismui (KT), nagrinėjančiam skundus dėl pandemijos metu suvaržytų žmogaus teisių bei verslo laisvės.
STI direktoriaus teigimu, galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje buvo didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione.
„Mūsų nuomone, galimybių pasai galėjo net prisidėti prie didelio perteklinio mirtingumo, pirmiausia dėl to, kad dalis medicinos personalo paliko darbą nesutikdami nei skiepytis, nei mokėti už testus“, – sakė R. Jankūnas.
Anot jo, išvedus mirtingumo vidurkį šalyse, kurios turėjo galimybių pasus, perteklinių mirčių buvo dvigubai daugiau negu ten, kur tokie ribojimai netaikyti.
„Jie (galimybių paso iniciatoriai – BNS) teigia, kad galėjo padėti išvengti kelių šimtų mirčių nuo COVID-19, lygiai taip pat mes negalime kategoriškai teigti, kad dėl galimybių pasų padidėjo mirtingumas, be to, iš pagrindinio „Pfizer“ tyrimo duomenų galime daryti prielaidą, kad (...) galbūt kažkiek žmonių apsaugojo nuo mirties nuo koronaviruso. Bet mes darome prielaidą, jog galbūt dar daugiau mirė dėl kitų priežasčių. Manau, kad čia yra akcentas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį Konstitucinis Teismas“, – tvirtino STI direktorius.
Pasak jo, galimybių paso įvedimas grįstas klaidinga prielaida, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių apkrėtimo COVID-19.
Tyrimą atlikę mokslininkai tvirtino rėmęsi Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūros duomenimis, kad po pradinės vakcinacijos, tai yra po trečiosios sustiprinamosios dozės, koronaviruso infekcijos rizika kurį laiką sumažėdavo, bet vėliau rizika užsikrėsti smarkiai išaugdavo.
„Pernai kovo mėnesio duomenys visose amžiaus grupės, vyresnėse kaip 18 metų, rodo, kad 100 tūkst. skiepytų žmonių teko keletą kartų daugiau koronaviruso infekcijų nei 100 tūkst. neskiepytų“, – sakė R. Stankūnas.
Tyrėjai taip pat lygino koronaviruso bangas Lietuvoje ir Lenkijoje bei padarė išvadą, kad nepaisant to, ar šalyje buvo įvesti galimybių pasai, ar ne, tiek omikron, tiek delta atmainų bangos buvo panašios.
SAM teigia, kad pandemijos valdymas sulaukia daug spekuliacijų, o tinkamai jį įvertinti bus galima vėliau.
„Kad pandemijos valdymas arba jos valdymo dalis yra spekuliacijų objektas – jokia naujiena, todėl būtų neatsakinga kaip faktą vertinti pateiktą informaciją“, – teigiama BNS perduotame komentare.
Anot jo, pandemijos valdymo plane numatyta įvertinti visas taikytas priemones, kad valstybės institucijos galėtų efektyviau pasirengti krizėms.
„Šis planas lieka gyvybingas, ir įsivertinimas bus patikėtas parengti ekspertams, kai baigsis su postkovidu susiję reiškiniai, kuriuos šiuo metu išgyvena tiek mūsų, tiek pasaulinė visuomenė“, – teigė SAM.
Nuo praėjusių metų vasario 5 dienos Lietuvoje kavinėse, parduotuvėse, sporto klubuose, grožio salonuose bei renginiuose nebereikia rodyti galimybių paso.
Vadinamasis galimybių pasas Lietuvoje įvestas 2021 metų gegužę, siekiant geriau valdyti koronaviruso pandemiją. 2022 metų vasarį Vyriausybės sprendimu jo galiojimas sustabdytas neribotam laikui. Jis buvo suteikiamas asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, persirgusiems šia liga ar gavus neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Galimybių paso reikėjo norint lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Pernai birželį KT išnagrinėjo vieną su COVID-19 pandemijos valdymu susijusį skundą. Tuomet paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyti centro įgaliojimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.