Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje yra pasirodę spėjimai, esą pertvarka premjerė ir Seimo pirmininkė siekia sau pasikelti algas.
„Leisiu sau šiek tiek irozinuoti. Čia nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 metais po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir vėl vadovaus moterys, bet šiaip su jokiu dabar veikiančiu politiku nei Seime, nei Vyriausybėje šie pokyčiai tiesiogiai nėra susiję dėl tos priežasties, kad Seimas negali keisti savo darbo apmokėjimo sąlygų, todėl visi sprendimai, kurie būtų priimami, įsigaliotų naujai kadencijai“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį surengtoje konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, visuomenė turėtų būti suinteresuota, kad politikai gautų geresnius atlyginimus.
„Manau, kad tuo visuomenė turėtų būti labai suinteresuota, kadangi, jei tokie sprendimai bus priimti, jei nebus pasiduota tam tikriems populistiniams motyvams, kad ne laikas, ne vieta ir taip toliau, tuomet galbūt galime tikėtis, kad 2024 metų Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau tokių kandidatų, kuriems politika yra darbas, kurie į politiką ateina kaip į darbą ir atitinkamai vertina, kaip tas darbas yra apmokamas, ir šiuo metu tokios karjeros perspektyvos nesirenka dėl to, kad tos sąlygos nėra patrauklios“, – paaiškino I. Šimonytė.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad didžiausi pokyčiai būtų susiję su valstybės tarnautojais.
„Statistika yra labai iškalbinga ir jau ilgesnį laiką matome, kad į valstybės tarnybos konkursus vis sunkiau ir sunkiau prisitraukti naujų žmonių ar net apskritai dalyvių, kadangi labai daug – apie pusė – konkursų apskritai neįvyksta“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad į valstybės tarnybą sunku prisivilioti ir kompetentingus vadovus, nes atsakomybės bei atlygio santykis, lyginant su privačiu sektoriumi, yra prastas.
Dabartinė valstybės tarnybos sistema, pasak premjerės, yra neskaidri ir nekonkurencinga.
„Reforma yra orientuota į vadovų korpusų stiprinimą ir vadovų įgalinimą turėti atlygio politiką, kuri turėtų teisingą atlygį“, – spaudos konferencijoje aiškino vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Konkrečiai kiekvienam darbuotojui, pasak jos, atlyginimas pakils pagal jo darbovietėje priimtą atlygio politiką.
Pritarė reformai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtai Valstybės tarnybos pertvarkai, kurioje numatoma nauja valstybės tarnautojų atlygio politika. Viešojoje erdvėje sukritikavus esą dėl įtampų šiuo metu nevertėtų svarstyti apie reformas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad grėsminga situacija viešajame sektoriuje signalizuoja apie būtinus pokyčius jau šiuo metu.
„Labai dažnai atrodo, kad dideliems pokyčiams nėra tinkamo laiko, tinkamo meto, bet turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, o 60 proc. darbuotojų valstybės tarnyboje yra nepatekinti savo darbu.
„Mes tikrai matome, kad esama situacija yra sudėtinga, trūksta gebėjimų veikti greitai, labai dažnai dėl to tenka pasitelkti nevyriausybinėmis organizacijomis, kreiptis į privatų sektorių. Akivaizdu, jei nieko nedarysime, greitai nebebus kam dirbti valstybės tarnyboje. (...) Tai reiškia, kad ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybė todėl blogės ir noriu pabrėžti, kad stipri valstybės tarnyba yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pridūrė ji
Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos pertvarką, kurioje siūloma nauja valstybės tarnautojų atlygio politika, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.
Siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Taip pat Vidaus reikalų ministerijos rengiamoje Valstybės tarnybos pertvarkoje numatoma Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Nors Valstybės tarnybos reformą įvertinęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad numatyti pokyčiai yra reikalingi, visgi, pasak jo, piktina kai kurių politikų susirūpinimas, kad joje būtų numatytas jų atlyginimų didėjimas.
„Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo šiuo metu matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididinti sau algas. Tai visiškai nemorali situacija, žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandieną susiduria mūsų žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausiais mėnesiais“, – akcentavo G. Nausėda.
Ministrė apie valstybės tarnybos reformą: jei nieko nedarysime, greitai nebus kam dirbti
„Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia. Jei nieko nedarysime, greitai nebus kam dirbti, tai reiškia degradaciją ir stagnaciją“, – per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė teigė, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama sustiprinti vadovų korpusą, perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.
„Valstybės tarnyba turi būti lanksti, turi būti priemonės lanksčiai tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, ir ši reforma nukreipta į kompetencijų, lyderystės stiprinimą“, – sakė viceministrė.
Pritarus Vyriausybėje, toliau reformos paketo projektai bus teikiami Seimui. Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Seime jį planuojama pateikti spalio 11 dieną.
Projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.
Vyriausybei pritarus pertvarkai, ji būtų teikiama tvirtinti Seimui.