Retušuotu vaizdo įrašu iš Seimo posėdžio su Delfi pasidalijo Seimo nariai.
Delfi bandė gauti neretušuotą vaizdo įrašą iš pirminio jo šaltinio, tai yra Valstybės apsaugos tarnybos (VAT), tačiau nesėkmingai – VAT atsisakė įrašą suteikti.
Įtarimų, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį L. Jonauską kilo 2022 metų rugsėjo 15 dieną sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės. Už tokį sąmoningą balsavimą gresia apkalta.
VAT neretušuoto įrašo nesuteikė
Seimo elektroninė balsavimo sistema tąkart fiksavo, kad L. Jonauskas balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimą iš rudens sesijos darbų programos, tačiau pats L. Jonauskas tikino neprisimenantis, balsavo jis ar ne.
Įsitikinti, ar P. Gražulis tikrai balsavo už kitą tautos atstovą, žiūrint viešai prieinamą, „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“ esantį, posėdžio įrašą, neina: šių politikų nėra kadre, jų balsavimo metu išvis nematyti.
Seimo kanceliarija Delfi anksčiau informavo, kad kitokių vaizdo įrašų nei minėtas, skelbiamas viešai, ji neturi.
Delfi sužinojo, kad Seimo posėdžių salėje taip pat yra ir VAT kamerų, ir keletą kartų prašė suteikti itin trumpą, neretušuotą minėtą vaizdo įrašą, tačiau VAT visus kartus atsisakė įrašu dalintis, o tuo pačiu sudaryti sąlygas jį pamatyti visuomenei.
Savo sprendimą VAT grindė aiškindama, kad yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija ir įrašas darytas tik šiuo tikslu.
Vaizdo įrašo išviešinimas, tarnybos nuomone, galėtų sukelti neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, nes „būtų atskleisti tarnybos apsaugos (naudojamų techninių priemonių) detalės/niuansai“, galėtų būti perteklinis ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
Savo ruožtu portalas Delfi savo prašymą argumentavo aiškindamas, kad vaizdo įrašas bus naudojamas siekiant apginti viešąjį interesą ir informuoti visuomenę apie Seimo nario padarytą pažeidimą.
Ekspertizė: Gražulis atlieka nenustatytą veiksmą ties Jonausko balsavimo vieta
Retušuotą posėdžio vaizdo įrašą Delfi pavyko gauti, tačiau ne iš VAT, o iš Seimo narių. Jame matyti, kaip vienu momentu P. Gražulis ištiesia ranką link L. Jonausko balsavimo vietos, tačiau ar paspaudžia balsavimo mygtuką, įžiūrėti sunku – vaizdą užstoja kėdė.
Po to P. Gražulis atsitraukia nuo L. Jonausko balsavimo vietos ir lyg niekur nieko sėdi toliau.
Tuo metu, kai P. Gražulis galimai balsuoja už L. Jonauską, pastarasis kalbasi su užnugaryje esančiais politikais ir panašu, kad nemato, ką veikia kolega P. Gražulis.
Vaizdo įraše matyti tik šie du Seimo nariai, kitas viešo posėdžio vaizdas yra sulietas.
Vaizdo įrašus, kuriuose P. Gražulio ir L. Jonausko veiksmai užfiksuoti keliais rakursais, analizavo Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC).
LTEC išvadoje, kurią matė Delfi, rašoma, kad vaizdo įraše nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek. Seimo narys P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą/us ties savo darbo vietos balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko balsavimo bloko panele“.
Minėtą laiko tarpą kadras po kadro išanalizavęs ekspertais rašo: „P. Gražulis (…) pasisuka su kėde į kairę, link Seimo nario L. Jonausko, paima kaire ranka ant stalo gulėjusį, tikėtina, kad mobilaus ryšio telefoną ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytą veiksmą/us ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
Komisija: apkaltai duomenų pakanka
Taip pat konstatuota, kad nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val, 27 min. 08 sek. nėra užfiksuota Seimo nario L. Jonausko veiksmų ranka ties jo paties balsavimo bloko panele.
Į klausimą, ar įmanoma iš vaizdo įrašo konstatuoti, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, LTEC tyrėjas atsakė, kad tai nėra vaizdų teismo eksperto kompetencija.
Seimo sudaryta specialioji komisija aiškinosi, ar yra pagrindas P. Gražulio, galimai balsavusio už kitą parlamentarą, apkaltai, ar ne. Komisija balsų dauguma nutarė, kad duomenų pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui yra pakankamai.
„Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl Nutarimo (nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek.), balsavo savo vardu, taip pat greta esančioje darbo vietoje sėdinčio Seimo nario L. Jonausko vardu“, – rašoma komisijos išvadoje.
Komisija taip pat konstatavo, kad P. Gražulis tokiu elgesiu nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, iškreipė balsavimo rezultatus. Be kita ko, – savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama išvadoje.
Spręs Seimas
Tiesa, dalis komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę ir nurodė, kad šiai išvadai nepritaria.
Antradienį dėl komisijos išvados balsuos Seimas.
2010 metais Seimas sprendė dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos, kai A. Sacharukas pasinaudojo L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo vietoje jo.
Slapto balsavimo metu Seimas panaikino L. Karaliaus mandatą, A. Sacharukas liko dirbti.
Abu šiuos politikus Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ir sulaužiusius duotą priesaiką: A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką dėl to, kad sąmoningai parlamento posėdžiuose naudojosi L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus, L. Karalius – dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į Pietryčių Aziją atostogauti ir sąmoningai nedalyvavo Seimo posėdžiuose.
P. Gražuliui apkalta šiuo metu gresia kitu klausimu – teismo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.