Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priėmė sprendimą nepalaikyti prezidento veto ir siūlyti priimti įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams be Prezidentūros teikiamų pakeitimų.

Posėdžio metu 6 komiteto nariai balsavo už tai, kad reikia siūlyti priimti įstatymą be pakeitimų, du Seimo nariai balsavo prieš, o komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas susilaikė.

„Aš iki šiol dar iki galo nesu apsisprendęs, kaip aš elgsiuosi pagrindinėje salėje“, – posėdyje sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad kai kurie Prezidentūros teikiami pasiūlymai įstatymui yra labai geri.

ELTA primena, kad prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.

Taip pat šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.

Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti.

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją