„Aš ėjau į tas pareigas pasitikėjęs, kad naujoji valdžia, pagal rinkimų pažadus numačiusi daug svarbių dalykų, kuriuos tikrai reikia Lietuvoje keisti, tai ir darys. Bet praėjo laiko, o daug reikšmingų rinkimų pažadų, kaip ir dažnai nutinka, nėra vykdoma, ir nepanašu, kad jie bus vykdomi“, – DELFI sakė R. Lazutka.
Jis priminė, kad rinkiminės kampanijos metu Stasys Jakeliūnas, kuris tuomet buvo matomas, kaip galimas kandidatas į finansų ministrus, labai konkrečiai kalbėjo apie tai, kokios reformos yra reikalingos.
„Bet po to buvo pasirinktas toks finansų ministras, kuriam mokesčių reformos nereikalingos. Tai matyti iš jo viešų ir neviešų pasisakymų. Tai, kas buvo pasiūlyta ir padaryta, tėra kosmetiniai pakeitimai“, – sakė R. Lazutka.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas teigė praradęs viltį, kad kažkas šioje kadencijoje iš esmės keisis.
„Jeigu pagrindinis žmogus, kuriam politinė dauguma turėtų pasakyti, kad tai yra svarbi sritis, mes rinkimų metu žadėjome, ir tikrai visuomenė laukia – mažai kas prieštarauja, kad Lietuvoje reikalinga plati mokesčių reforma, nežada ir nenusiteikęs to daryti, o dauguma su jo tokiu nusistatymu taikstosi, tai manau, kad tai yra blogai“, – konstatavo R. Lazutka.
Pasak jo, kitiems ministrams – švietimo, sveikatos, kultūros, socialinės apsaugos – tokioje situacijoje belieka teisintis, kad jie negali imtis veiksmų, nes tam reikalingi pinigai.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad valstybė labai menkai sugeba surinkti lėšų. (…) Tada ministrai turi išsisukinėti ir teisintis rinkėjams ir visuomenei, kad jie negali didinti algų dėstytojams arba ką nors keisti sveikatos apsaugos srityje, arba vaiko pinigai įvedami vietoje Papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Nors Vyriausybės programoje yra numatyta ne tik įvesti vaiko pinigus, bet ir sumažinti mokesčius mažai uždirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims. Tai yra dirbantiems žmonėms“, – sakė R. Lazutka.
Nesiskiria nuo kitų
Sistemą iš vidaus pamatęs ekspertas susidarė įspūdį, kad „valstiečiai–žalieji“ nesiskiria nuo prieš tai buvusių valdžių.
„Jeigu pažiūrėtume, pas konservatorius yra Kasčiūno ar Pavilionio flangas, kurie sako, kad reikia daugiau teisingumo ir perskirstymo, progresinių mokesčių, ir yra kitas flangas. Tas pats buvo pas socialdemokratus, kurie nors ir skilo, bet pas juos liko nemažai tų pačių žmonių. Jie aiškina, kad reikia progresinių mokesčių, kai gauna valdžią, tada pasako, kad jau seniai yra progresiniai mokesčiai, kai ją praranda, tai vėl sako, kad reikia progresinių mokesčių. Bet yra ir nuoseklių, kaip Sysas“, – sakė R. Lazutka.
Šioje daugumoje, pasak buvusio patarėjo, irgi yra Tomas Tomilinas arba S. Jakeliūnas, kurie ir rinkimų metu sakė, kad reikia mokesčių reformos, ir dabar sako, bet Seimo komitetai negali nuspręsti imtis tokių reformų, nes tai yra susiję su dideliais techniniais darbais.
„Kai kurie žmonės, politikai bando laikytis priešrinkiminių nuostatų, bet, mano supratimu, jų politinė galia yra per menka, o apie tai, kad paties ministro būtų paklausta – ar mes vykdome programą, tokių kalbų netgi nėra rimtų. Tai galvoju, kad tiek jau to – tegu jie dirba, nėra kaip algos imti už patarimus, kurių nereikia“, – sakė R. Lazutka.
Ekspertas teigė anksčiau net neidavęs į valdžią, nes neturėjo vilčių, o šįkart kilus didžiuliam sujudimui, kai „valstiečiai–žalieji“ gavo didelį visuomenės pasitikėjimą ir daug balsų Seime, patikėjo, kad jiems gali užtekti galios ryžto imtis esminių reformų.
„Jas jau buvo galima ir reikėjo daryti, nes jos yra stambios, reikalingi paruošiamieji darbai. Bent jau, kad finansų ministras pasakytų, kad yra konkretus tvarkaraštis darbams. O dabar jis dažnai pasako tai, kas jau anksčiau buvo sakoma, kad pirma reikia susitvarkyti viešajame sektoriuje“, – pastebėjo R. Lazutka.
Jis neprieštaravo, kad viešajame sektoriuje yra neefektyvumo išlaidų srityje, bet, pasak jo, esminė problema, kad yra surenkama mažai pinigų nuo Bendrojo vidaus produkto.
„O apie tai, kas buvo kalbama per rinkimus, kad reikėtų mažinti socialinę atskirtį, skurdą, artinti dalį skiriamo nuo Bendro vidaus produkto socialinei apsaugai prie Europos Sąjungos šalių vidurkio, tokių užmojų nesimato, tai matyt ir nebus pasiekta, nes kadencijos laikas eina labai greitai“, – sakė R. Lazutka.
Neturi daug vilčių dėl pensijų reformos
Buvęs ministro patarėjas netryško optimizmu ir dėl valdžios pažadų įgyvendinti pensijų reformą, kuri paliestų antros pakopos fondus.
„Kalbų yra daug, bet oficialūs sprendimai neviešinami, kadangi galutinai neapsisprendžiama. Yra žmonių, kurie yra įsitikinę, kad būtinai reikia tvarkyti, ir tokių, kurie yra įsitikinę, kad viskas daugiau mažiau yra tvarkoje, ir tvarkymas gali sugriauti ir tai, kas yra. Galutinio apsisprendimo nėra“, – sakė R. Lazutka.
Jis priminė, kad L. Kukuraitis buvo paskelbęs apie planus keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto. Buvęs patarėjas gynė tokią mintį.
„Tikrai „Sodrai“ stinga lėšų, „Sodros“ pensijos yra labai mažos, o tų, kurie dalyvauja antroje pakopoje „Sodros“ pensijos irgi bus sumažintos, nors jos ir taip bus nedidelės. Nėra jokios logikos imti pinigus iš „Sodros“ ir permesti ten. Privačias pensijas reikėtų kaupti daugiau papildomais pinigais“, – sakė R. Lazurka.
Pasak jo, tai daroma visose šalyse išskyrus kelias – Rytų Europoje, kurios taip pat susipainiojo, kaip ir Lietuva.
„Tokį sprendimą jau buvo galima padaryti nuo šių metų pradžios, tiesiog sustabdyti, palikti tuos pinigus „Sodrai“, ir tai būtų buvęs šalintis padidinti dabartines pensijas arba palikti rezervą, kada ekonomika ir ypatingai algos nustos augti“, – sakė R. Lazutka.
Pasak jo, tokiam sprendimui nereikėjo didelio pasirengimo – tik ryžto. Tuo pačiu, buvusio patarėjo teigimu, reikėjo atverti galimybę žmonėms prisimokėti daugiau.
„Tikrai daug apie tai buvo kalbama, bet galiausiai tokio aiškaus sprendimo nėra“, – sakė R. Lazutka.
Dirbo daugiau nei metus
R. Lazutka iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjų pasitraukė sausio gale, rašė BNS. Jis valstybinio socialinio draudimo ir pensijų, neįgaliųjų socialinės integracijos politikos klausimais patarinėjo kiek daugiau nei metus.
R. Lazutka Vilniaus universitete, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete, eina Teorinės ekonomikos katedros vedėjo pareigas, dėsto šio bei Filosofijos fakulteto studentams. Minėtas pareigas jis derino su veikla ministerijoje.