Kalbama apie du galimai nukentėjusius vaikus
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo, tiriant galimą nepilnamečių seksualinio prievartavimo atvejį. Įdomu tai, kad kelios valandos prieš prokurorės kreipimąsi Seimo narys pats pasiprašė panaikinti jo mandatą, motyvuodamas asmeninėmis problemomis.
Tai yra toks pirmas atvejis Lietuvos Seimo istorijoje, kai parlamentarui reiškiami įtarimai dėl tokio sunkaus nusikaltimo, ir jau dabar teigiama, kad šis atvejis yra labai rimtas smūgis tiek visam Seimui, tiek politinei sistemai. Tai pripažino ir DELFI TV laidoje dalyvavę Seimo nariai bei ekspertai.
Baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius tik konstatavo, jog iš prokuratūros išplatintos informacijos galima matyti, kad „turime turbūt mažiausiai dvi galimas nusikalstamas veikas galimas: tai seksualinį prievartavimą ir jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą“.
Jis teigė, kad šie nusikaltimai yra sunkūs, o mažamečio asmens seksualinis prievartavimas laikomas ir labai sunkiu nusikaltimu, ir už juos gresia realus laisvės atėmimas.
„Sunku pasakyti, kokia šios bylos perspektyva, nes kol kas turime tik tokią preliminarią informaciją, kuri gali būti teisinga ir tiksli, kaip gali būti neteisinga ir netiksli. Jei kalbėtume apie perspektyvą tik hipotetiškai, jei būtų įrodyta nusikalstama veika, tai būtų liūdna perspektyva visiems.
O jei tai neteisingas žmogaus apkaltinimas žmogaus, tai perspektyvą turėtume kitokią. Kaip bebūtų, tokie procesai emociškai yra labai sekinantys, jie sąlyginai ilgi ir labai komplikuoti. Žiūrint į įrodomąją bazę, tai lemiantys veiksnys yra paties nukentėjusio vaiko perteikiama informacija ir patikimumas. Jis tikrinamas įvairiais aspektais, psichologai psichiatrai taria savo žodį, daugybė kitokių pjūvių, kur parodymai patikrinami įvairiais būdais. Lemiantys veiksnys yra jo parodymai. Nes ir nusikalstamos veikos pobūdis apsprendžia sąlyginai skurdų įrodomąjį materialą“, – aiškino R. Merkevičius.
Jis teigė, kad dabar prokurorų žingsnis, kurio reikia laukti, yra pareiškimo apie įtarimą pateikimas žmogui, jo parodymai dėl padarytos veikos.
Teisės ekspertui apie tai, kad tokios bylos yra labai sudėtingos, antrino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
„Galiu užtikrintai nuliūdinti, kad ši problema skendi visiškoje tamsoje, ir ta tamsa sąlygota tokių momentų, kad mes nemokame atpažinti aukų, gal net nelabai norime jas atpažinti, nes ką tada darysime. Mes labai silpnai vedame visus teisinius procesus, pradedant apklausomis, teismuose šios bylos neturi didelio dėmesio ir prioriteto, o aukos, net ir pasibaigus teismo procesams, paliekamos likimo valiai, ir ne kartą matome, kad tos aukos vėl patenka į išnaudotojų tinklus. Labai norėčiau, kad šiandienos įvykiai apšviestų mums tą tamsią zoną ir bent jau bylos, esančios teismuose, tikrai atkreiptų mūsų dėmesį. Ar tai yra normalu, kad mažamečius tesimuose atstovauja bet kokie advokatai, kiek kartų kalbėjome apie tai, kad reikia specializuotų advokatų. Realiai dėl aukų labai mažai daroma“, – akcentavo K. Mišinienė.
„Ir kažkuria prasme šitie nusikaltimai mus labai piktina, tačiau vos turime konkretų prievartautoją, stoja mamoms, bendražygiai, kurie aiškina, kad tai puikus žmogus, jis negalėjo taip padaryti. Ir turime mažametį, kuris turi pasakoti, kas jam atsitiko, jis dar nemoka verbalizuoti. Tokiais nusikaltimais įtariamus žmones gina buvę prokurorai, buvę teisėjai, kurie specializuojasi atstovauti tokius nusikaltėlius. Jėgos teisinėje plotmėje yra labai nelygios. Labai prašau visų, kurie turi politinę valią, mes turime atkreipti dėmesį, turime specializuoti teisinę pagalbą aukoms. Įsivaizduokite, ką reiškia vaikui prabilti, ir atsistoti prieš suaugusiųjų bendruomenę. Tai mes turime atsakomybę, kaip apsaugoti, kaip padaryti tą vaiko prabilimą labiau įmanomu, kaip jį labiau išgirsti“, – išties sudėtingą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus pusę įvardijo K. Mišinienė.
Mandato atsisakymą įvertino neigiamai
Išgirdę apie K. Bartoševičiui keliamus įtarimus dėl galimai padaryto sunkaus nusikaltimo, daugelis kartojo, kad tai konservatoriams yra smūgis žemiau juostos. Šis politikas formaliai nėra partijos narys, tačiau yra konservatorių frakcijos Seime narys, į parlamentą išrinktas su šia partija.
„Reikia sutikti, kad tai smūgis žemiau juostos, ir yra keletas dalykų. Pirmas dalykas, yra nekaltumo prezumpcija, kiekvienas bet kokį nusikaltimą galimai padaręs turi į tai teisę. Tai žmoniškai vertinant, Bartoševičius, kol nenuteistas, turi teisę sakyti taip, kaip jis sako, kad nieko nežinau, kad jį patį nustebino. Neskubėkime nuteisti.
Antras dalykas – bet kokiu atveju tai yra blogai. Kaip bepasibaigtų byla, kiek ji besitęstų, tai yra reputacinė žala ir partijai, ir Seimui, ir visai politinei sistemai, ir Lietuvai, ir žmonijai. Tai yra blogis, jei toks dalykas iš tikrųjų yra įvykęs, ir čia tik galima apgailestauti, kad taip yra.
Bet yra ir trečia medalio pusė, ką galime iš to visi pasimokyti ir sistemą galime tobulinti. Girdėjau kritikos ir teisėsaugos darbui, kad nebūtinai įstatymai yra netobuli, bet pasigendama aktyvumo, geranoriškumo tiek advokatų, tiek teisėjų. Ir čia daug kažko negali pasakyti, reikia palinkėti teisėsaugai profesionaliai dirbti savo darbą, ištirti bylą. Kristijonas nesidangsto už mandato, jį padėjo pats, nereikės prokurorams vargti, galės bylą tirti paprastai. Niekas kažko nedangsto, visi norime sužinoti tiesą“, – tvirtino konservatorius Paulius Saudargas.
Tačiau būtent tai, kad K. Bartoševičius pareiškė norą atsisakyti Seimo nario mandato, o po kelių valandų paaiškėjo, kad dėl šio parlamentaro neliečiamybės generalinė prokurorė kreipėsi į Seimo pirmininkė, sukėlė dar daugiau aistrų.
Kitas dalykas, manipuliacija. Saudargas sako, kad jis nebando dangstytis. Taip jis nebebandė dangstytis tada, kai uodega buvo prispausta, Negali būti tokių atsitiktinumų, kad žmogus iš ryto sugalvojo, parašė atsistatydinimą, ir staiga netikėtai jau po jo šito sugalvojimo išlindo prokuratūra. Aišku, kad šitie veiksmai buvo susiję, kad jis apie tai kažkaip buvo informuotas, kas ir kaip jį informavo, čia labai įdomi detalė, kuri, tikiuosi, bus atskleista.
Trečias dalykas yra tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas lapkričio 15 dieną, tai buvo laikas prokuratūrai kreiptis, o pasirinktas toks laikas, kai pasibaigė Seimo sesija, kai suteikta galimybė pačiam žmogui atsitraukti. Mano supratimu, tokiose situacijose turėtų būti maksimalus viešumas. Manau, kad prokuratūra galėjo kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo, taip būtų suteikta galimybė užduoti klausimus, visą tą procedūrą praeiti, bet dabar labai ilgai spekuliuosime. Anokia čia garbė, kai realiai prispaustas fakto pasitraukia. Ir kai nebebus Seimo narys, mes daug detalių, ko gero, ir nesužinosime“, – samprotavo Darbo partijos atstovė Seime Ieva Kačinskaitė–Urbonienė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Seime Eugenijus Gentvilas pritarė, jog visiems ir ypač konservatoriams būtų buvę geriau, jei būtų įvykusi neliečiamybės panaikinimo procedūra.
„Žinote, kada geriausiai partija būtų atrodžiusi, jei Kristijonas būtų likęs Seime, ateitų prokuratūros prašymas, ir konservatoriai vieningai balsuotų už neliečiamybės atėmimą. Tada buvo šansas parodyti, kad jie kategoriškai smerkia. Tikiu nuoširdžiai, kad jie smerkia, bet jie nebegali to parodyti“, – konstatavo E. Gentvilas.
Nukentės ir koalicijos partneriai
Politikos apžvalgininkas, naujienų agentūros „Elta“ vyriausias redaktorius Vytautas Bruveris teigė, jog galiojanti nekaltumo prezumpcija nepaneigia įvykusio fakto, jo poveikio ne tik konservatorių partijai, bet ir visai valdančiajai koalicijai.
„Įsivaizduokime, kad ne tik Šeimų maršas, bet ir visa opozicija išnaudos šitą dalyką, kalbėdami ne tik apie konservatorius, bet ir liberalus, ypač apie Laisvės partiją dėl visiems žinomo konteksto, kokie čia jie visi yra veidmainiai, ištvirkėliai, kokia yra veidmainių, pedofilų ir visokių kitokių valdžia. Dar labai svarbu, ką matėme, – reakcijos.
Apie Bartoševičiaus reakciją net sunku kalbėti, kaip gali žmogus sakyti, kad aš nieko nežinau, tai sutapimas, kokį šešėlį jis meta.
Ir antras – partijos, kuriai jis formaliai nepriklauso, bet kurios frakcijai Seime priklausė, reakcija ir elgesys. Visą dieną, kol vyko situacijos aiškinimasis, lyderiai bėgo į šoną. Tokioje situacijoje arba žmonėms yra visiškas šokas, arba jie nesupranta, kokį smūgį jie gavo ir kaip reikia kuo greičiau bandyti visuomenei parodyti, kad jie reaguoja.
Proaktyvi, aiškiai artikuliuota partijos pozicija, kuria partijos stengtųsi padėti sau pačiai ir koalicijos partneriams, kurie tampa situacijos įkaitais. Partijos pozicijos nebuvimas ar situacijos nekomentavimas irgi yra veikimas ir čia įžiūriu pasibjaurėtiną cinizmą.
Daugelis partijos politikų ar atstovų vengė tą situaciją komentuoti ne dėl to, kad buvo sutrikę ar nebūtų spėję padaryti bendros pozicijos, bet tiesiog nenorėjo būti siejami su šita nemalonia tema, jie galvojo, kad viešųjų ryšių požiūriu jiems bus naudingiau, jei jie kuo labiau atsiribos, pabrėždami kiekviename komentare, kad Bartoševičius nėra partijos narys. Todėl sakau, kad tai yra ciniška ir pasibjaurėtina“, – konstatavo V. Bruveris.
Jis teigė, kad konservatorių partija dabar atsidūrė tokioje situacijoje, kad visi jos veiksmai tik blogina situaciją. „Tas žingsnis, kad atsisakė mandato, kad tai gerina padėtį, tai nėra taip. Tas žingsnis tik tam tikra prasme blogina padėtį, tvirtina įtarimus, kad jis tai darė sąmoningai, kad nebūtų proceso Seime, kad neplauktų informacija į viešumą. Ir tai duoda pagrindo opozicijai sakyti, kad jis tai darė susitaręs su savo partija.
Tai, kad Bartoševičius atsisako mandato, daugeliui buvo naujiena, daugelis spėliojo, kad jis tiesiog eina į kokį geresnį darbą, kokiai kultūros įstaigai vadovauti. Tokie svarstymai buvo prieš prokuratūros prašymą. Tai neatmestina, kad ir partijos atstovai nežinojo. Bet kalba čia apie tai, kad būtų buvę geriau, jei tas procesas būtų praeitas, nes tas jo išėjimas atėmė iš partijos galimybę parodyti savo poziciją. Dabar palikta maksimali erdvė įvairiems įtarimams, politinėms manipuliacijoms ir spekuliacijoms, kurias visi oponentai maksimaliai išnaudos“, – buvo įsitikinęs V. Bruveris.