„Viskas bus per vienerius metus“, – Eltai sakė L. Petronienė, neslėpdama, kad artėjantis itin intensyvus rinkiminis ciklas šiek tiek gąsdina.

„Aišku, kad gąsdina, bet kažkas turi tai daryti“, – teigė ji, panašiai atsakydama ir į klausimą, kodėl sutiko vadovauti dėmesio epicentre atsidūrusiai institucijai.

Seimo sesija artėjo prie pabaigos ir, jei Seimas būtų paskyręs pirmininką rudenį, būtų buvę dar mažiau laiko pasiruošti“, – atviravo L. Petronienė.

Bet kuriuo atveju, tęsė ji, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlymas imtis šių pareigų buvo netikėtas.

„Aš buvau nusiraminusi, kad man tikrai niekas nesiūlys. 2012 m. buvo pasiūlę, bet atsisakiau dėl kitų motyvų. Po to buvau rami, kad niekas nesiūlys, nes ne vienai partijai buvo nepalankių sprendimų... Netgi tai pačiai partijai, kurios atstovė pasiūlė“,– sakė L. Petronienė.

„Man buvo labai netikėtas šis pasiūlymas“, – pripažino ji.

VRK buvo atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje


Šiuo metu VRK vadovaujanti L. Petronienė pripažįsta – pavasarį VRK buvo atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje. Tačiau dėl to, sako pirmininkė, tikrai negalima visos kaltės mesti jos pirmtakei J. Petkevičienei.

„VRK buvo atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje su rinkimais. Buvo naujas Rinkimų kodeksas, buvo panaikinta kandidatų neliečiamybė, kuri galėjo turėti įtakos teismų grafikams“, – sakė VRK pirmininkė.

Todėl, akcentavo ji, dėl kilusio chaoso keliose savivaldybėse nėra kalta vien tik buvusi institucijos vadovė.

„Visi mes gudrūs priimti sprendimus praeityje. Esant mažai laiko, sprendimą priimi tokį, kaip atrodo geriausia, kas yra mažiausia blogybė, kas mažiausiai pakenktų. Tuo metu veikta manant, kad tai yra geriausias sprendimas“, – Visagino ir Anykščių rajono savivaldybėse kilusią sumaištį komentuodama teigė L. Petronienė.

Dabar, tęsė ji, laukiant 2024 m. prasidėsiančio rinkimų maratono, svarbus pasiruošimas bei sprendimai, kurie neleistų, kad situacija kartotųsi. Tiesa, užsiminė VRK vadovė, gaila, bet tenka pripažinti, kad žmogiškųjų resursų už rinkimų organizavimą atsakingai institucijai vis dar trūksta. Seimas, pasak jos, kol kas VRK paskyrė tik papildomus etatus, bet ne jiems realizuoti būtinus finansus.

„Mums trūksta žmogiškųjų resursų. Mes esame gavę papildomus etatus, bet ne finansavimą. Seimas paskyrė juos, bet nedavė finansavimo. 6 etatai po Rinkimų kodekso atsirado. Tikimės, kad su kitų metų biudžetu gausime“, – atviravo VRK vadovė.

Visos frakcijos teiravosi dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos skaidrumo


Tačiau politinių įtampų epicentre VRK gali atsidurti dar iki kitais metais vyksiančių rinkimų. Valdantieji neatmeta galimybės jau artimiausiu metu aiškintis dėl prezidento Gitano Nausėdos 2019 m. vykdytos rinkiminės kampanijos skaidrumo.

Be to, šios valdančiųjų intencijos kontekste L. Petronienė buvo minima dar iki ją paskiriant į VRK pirmininkes. Politiniuose užkulisiuose kalbėta, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui vadovavusi L. Petronienė į pirmininkes parlamento vadovės pasiūlyta neatsitiktinai. Esą tai susijęs su valdančiųjų interesais pradėti tyrimą dėl prezidento.

Jau trečią mėnesį VRK vadovaujanti L. Petronienė su šypsena vertina kalbas, kad josios delegavimas į postą susijęs su turima patirtimi tirti politinių kampanijų finansavimą.

„Esu girdėjusi, kad gal buvo galima ne tokią griežtą pasiūlyti“, – juokdamasi sako VRK vadovė.

„Nežinau motyvų, kodėl buvau pasirinkta, išskyrus tai, kad ilgai dirbu ir daug žinau apie rinkimus. Tačiau, ar nulėmė tai, kad esu iš kampanijų finansavimo kontrolės – atsakyti negaliu“, – teigė ji.

Kita vertus, neslepia L. Petronienė, klausimų apie galimą prezidento rinkiminės kampanijos tyrimą ji susilaukė ne kartą. Dar iki paskyrimo į VRK vadoves kone visos Seimo frakcijos šiuo klausimu jos teiravosi.

Paklausta, kaip pati vertina valdančiųjų viešai reiškiamus įtarimus, L. Petronienė atsako abstrakčiai: jei šiuo klausimu bus pasikreipimas į VRK – bus ir institucijos vertinimas. O jei, visgi, būtų nuspręsta prezidento G. Nausėdos 2019 m. vykdytos rinkiminės kampanijos finansus vertinti – tą, pripažįsta VRK pirmininkė, padaryti bus tikrai nelengva.

„Retrospektyviai visada yra sunkiau padaryti, nebebūna laiškų, susirašinėjimo, tikrai sunkiau yra įrodyti, kad buvo susitarimai ar kas nors. Bet nėra neįmanoma“, – teigė L. Petronienė.

Įvertino internetinio balsavimo perspektyvas


L. Petronienė aptarė ir ilgus metus iš diskusijų stadijos neišlipančio internetinio balsavimo perspektyvas. VRK pirmininkė sako, kad pati, kaip informatikė, palankiai vertina galimybę žmonėms balsuoti internetu, tačiau, ar toks balsavimas lietuviams bus pasiekiamas – priklausys nuo politikų valios.

Agresyvi Rusijos politika ir bandymas kištis į kaimyninių valstybių rinkimus, leidžia suprasti VRK vadovė, neturėtų būti savaiminė priežastis atsitraukti nuo balsavimo internetu. Pagrindiniu klausimu, akcentuoja L. Petronienė, turėtų tapti siekis padaryti viską, kad toks balsavimas būtų saugus.

Karas Ukrainoje neturėtų būti akstinas nieko nedaryti šiuo klausimu“, – teigė VRK pirmininkė.

O kokios realios techninės galimybės įvesti balsavimą internetų, tęsė ji, paaiškės atliktus studiją. Kaip tik šių metų rugpjūčio pabaigoje pasirašyta sutartis dėl internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimo. Iki kitų metų jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta ir „e-Governance Academy Foundation“ turėtų išanalizuoti įvairius internetinio balsavimo informacinės sistemos steigimo veiksnius, galimybes bei rizikas.

„Tai leis atsakyti į klausimą, ar tai įmanoma“, – sakė VRK pirmininkė.

„Turint tokį atsakymą, politikai galės priiminėti sprendimus“, – pridūrė L. Petronienė.

O kada gyventojai galėtų savo balsą atiduoti neišėję iš namų – atviras klausimas. Net atsiradus palaikymui Seime, pažymi VRK vadovė, reikėtų atlikti nemažai namų darbų. Visgi, pripažįsta ji, bent jau teoriškai galima svarstyti apie galimybę, kad dar kitą Seimą būtų galima rinkti balsuojant ir internetu.

„2024 m. turime studijos rezultatus. Ten viskas aiškiai pasakyta, ką reikia padaryti. Tikėtina, kad reikės pakeisti teisės aktus – dėl jų reikės apsispręsti, tada reikės įsidiegti sistemą, reikės ją ištestuoti. O kur dar pirkimo procedūros, pinigai... Tai įmanoma, bet turėtų būti didžiulis palaikymas. 2027 m. savivaldos rinkimams būtų sunku, tačiau dar kiti Prezidento bei Seimo rinkimai... Galbūt“, – sakė L. Petronienė.

„Ir tik tuo atveju, jei bus didelis palaikymas“, – apibendrino VRK pirmininkė.