„Aš jau 30 metų kovojau visų pirma dėl įstojimo į NATO, Europos Sąjungą, po to ir Amerikoje, ir Lietuvoje kartu su prezidentu [Valdu] Adamkumi ne vieną kartą vaikščiojome ant skustuvo ašmenų. Daug mano draugų asmeniškai buvo priversti palikti tarnybą dėl tokių puolimų, kai kurie turėjo pasitraukti iš gyvenimo, nes neatlaikė to spaudimo. Aš suprantu, kad psichologiškai bandoma paimti tuos žmones, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Politikas nemano, kad tai, jog minėtas vaizdo įrašas pasirodė jam nuvykus vizito į Berlyną, kur, kaip paaiškėjo, ambasadoje politikas taip pat registravo naują santuoką, – sutapimas.
„Tikrai ne. Aš jau esu pakankamai patyręs. Tik keli žmonės žinojo apie mano santuokos registravimą. Tai, kad tas sumontuotas videosiužetas paleistas man tik nusileidus į Berlyną, manau, yra tikrai susiję. Aš šio paleidimo laukiau, nes Kremlius turėjo užpykti. Mes, Baltijos kolegos, iš pradžių nesupratome, kas su mumis kalba, tik pasitikrinę su ukrainiečiais tą supratome, bet mes apsaugojome Berlyną, Vašingtoną, Otavą, Helsinkį, Norvegus, nesugebėjome apsaugoti tik olandų, nes jie norėjo tą ataką padaryti plačią. Ir mes žinojome, kad jie mums keršys, ateis toks laikas“, – sakė politikas.
Jis priminė, kad panašių Kremliaus provokacijų buvę ir anksčiau, jos vykdomos nuolat.
„Aš tam buvau pasiruošęs. Kam aš nesu iki šiol morališkai pasiruošęs, kai savi tau beda peilį į nugarą. Taip buvo ir 39-aisiais, kai kažkada mūsų valstybė saugumo pareigūnus išdavinėjome, taip įvyko su mano amžiną atilsį draugu Renatu Juška. <…> Norisi, kad Lietuviai pasimokytų. Tos atakos yra skirtos tam, kad mus supjudytų. Juk visi pareiškimai, kuriuos mes ruošiame užsienio politikoje, yra priimami vienbalsiai. Na, koks [Valius] Ąžuolas susilaiko. Mes gi judame kartu ir nejaugi nesuprantame, kad vienybė yra mūsų pagrindinis instrumentas, o jie tą bando visais būdais sunaikinti“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Jeigu kitą kartą ataka būtų prieš poną Skvernelį ar Giedrių Surplį, ar net poną Mindaugą Puidoką, kuris čia kažkokias įdomias sąsajas pradeda daryti, kurios net juoką sukelia, aš būsiu jų pusėje“, – tikino Seimo narys.
„Pajutau, kad kažkas negerai“
Seimo URK pirmininkas sako nekomentuosiantis pasirodžiusių įrašų turinio, nes jo turinys nėra autentiškas, pokalbis karpytas.
„Jeigu sakome, kad kovojame su dezinformacija, niekada nepasikliaukime filmukais ir nutekinimais, kuriuos Kremlius daro specialiai“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis teigė, kad jau pokalbio metu jam kilo įtarimų, jog tai gali būti provokacija.
„Aš pajutau, kad kažkas negerai. Pajutau, kad jis man neduoda informacijos, nes aš daug klausinėjau. To, žinoma, nėra tame vaizdo įraše. Nieko nebuvo atsakyta – viskas nukreipta į senatorių [Robertą] Menendezą – duok man kontaktus. Man tai irgi pasirodė įtartina. Jeigu pirmą kartą kalbi su žmogum ir staiga tau reikia išduoti visus kontaktus, kuriuos tu uždirbai per 5 metus. Tada aš jo paprašiau parašyti laišką, delsiau. Įtarimas buvo, bet aš tikrai negalėjau iškart pasakyti, kad čia Kremlius“, – laidoje pasakojo Ž. Pavilionis.
Gautas laiškas, pasak jo, įtarimus tik sustiprino.
„Jis parašytas kaip labai gero profo, taip diplomatai rašo po 20 metų tarnybos. Kita vertus, pasirašyta taip, kaip nepasirašytų niekas. Aš pradėjau tikrintis. Pasitikrinau su ukrainiečiais, Baltijos šalimis, Vyčiu Jurkoniu, kitais žmonėmis, laiško nenusiunčiau. Įsivaizduokite, kas būtų, jei aš būčiau nusiuntęs laišką ir išdavęs Menendezą. Šiandien man būtų užtverti visi keliai į Vašingtoną. Tai aš sustabdžiau jų operaciją“, – sakė Seimo URK pirmininkas.
Apie šį pokalbį Ž. Pavilionis sako pats tuo metu Valstybės saugumo departamentą (VSD). Pasak jo, šiuo atveju pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotos „deepfake“ technologijos.
Reaguodamas į kritiką, kad galbūt nevertėtų tokių dalykų, kokie girdimi pokalbyje, aptarinėti su kitų šalių piliečiais, Ž. Pavilionis sako užtrukęs suprasti, kad tai provokacija.
„Mes paskui susitikome su tikruoju L. Volkovu, tai aš su juo kalbu labai atvirai. Taip, tu turi suprasti, su kuo kalbi. Man tai užtruko. Niekas manęs neįspėjo, jokia kontržvalgyba, kad aš kalbu su žvalgu. Labai dažnai mane įspėdavo, bet aš pats pranešiau mūsų žvalgybai ir jie labai padėkojo. Lygiai taip pat padėkojo latvių ir estų pirmininkai, kurie net neįtarė, kad jie kalbėjo su specialiosiomis tarnybomis. Padėkojo ir ukrainietis. Net ir Berlyne šiuo metu esu dėl to, kad aš išgelbėjau vokietį nuo tokios atakos. Menendezas man ką tik parašė laišką, kad laukia manęs Vašingtone kartu su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, nes aš ir jį apsaugojau“, – tikino Ž. Pavilionis.
Su prezidentūra pozicijos išsiskyrė ne kartą
Provokatorių paskelbtame įraše URK pirmininkas neva pataria neklausyti, ką sako prezidentas Gitanas Nausėda, nes „Lietuva yra parlamentinė respublika, mes esame didžiausia partija, o premjerė ir užsienio reikalų ministras mąsto taip pat, kaip aš“. Nors Ž. Pavilionis nekomentuoja paties įrašo turinio, pripažįsta, jog jo ir prezidentūros pozicijos išsiskyrė ne vienu klausimu.
„Žinoma, mes turėjome ir turime tam tikrų politinių skirtumų, bet tai, aš manau, normalu. Taip, aš niekada nepritariau bendravimui su Lukašenkos režimu, net iki revoliucijos. Aš stovėjau Nemcovo skvere su Vytautu Landsbergiu, Petru Auštrevičiumi, mes žiūrėjome ir klausėme, kodėl mūsų tiek mažai. Iki to momento prezidentūra nebuvo su mumis. Nebuvo su mumis ir Astravo klausimu. Įvairias žodžiais mus vadino ir metiniame pranešime, rėmė [Žygimantą] Vaičiūną, su kurio rezultatais iki šiol tvarkomės“, – vardijo Ž. Pavilionis.
„Sakartvelo klausimais mes irgi kurį laiką nesutarėme. Prezidentui nepatiko, kad aš nuvažiavau į patį krizės sūkurį, kai opozicijos lyderis buvo sodinamas. Taip, aš sukėliau triukšmą dėl to, taip, padariau pareiškimą kartu su senatoriumi Menendezu, britų, vokiečių, visais svarbiausiais užsienio reikalų komitetų pirmininkais, kad tai yra nepriimtina, kad turi būti Sakartvele gerbiama opozicija. Po savaitės atvažiavo Europos Sąjungos prezidentas, prasidėjo keturis mėnesius trukusios derybos ir buvo iškelti visi klausimai, kuriuos kėlė Pavilionis, kai jį kritikavo prezidentas. Ir iš kalėjimo išėjęs Melija pirmiausia padėkojo man: „Ačiū, Žygi, kad atkreipei į tai dėmesį.“
Žinoma, dabar lengva prezidentui nuvažiuoti į Sakartvelą, kai keturių mėnesių kovos baigtos, bet aš norėjau, kad prezidentas važiuotų nuo pat pradžios ir iki paskutinės minutės kalbėjau su ponia [Asta] Skaisgiryte, ragindamas prezidentą važiuoti į Sakartvelą, kaip darydavome su prezidentu Adamkumi. Na, išsiskyrė šiek tiek pozicijos, bet, manau, su manim buvo visa ES ir JAV vadovybė“, – laidoje „Savaitės įvykiai“ kalbėjo Seimo URK pirmininkas.