Dalijamasi, kad paminklo atidengimo šventėje Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, jog Palanga visada mokėjo ir moka pagerbti istorines asmenybes, labai didelį dėmesį miesto paveldui ir istorijai. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palanga jau pagerbė tarptautiniam arbitražui vadovavusį J. Simpsoną, kurio lemiamas žodis padėjo Palangą grąžinti Lietuvai. Prieš keletą metų įrengiant Signatarų alėją, taip pat įamžinti Palangos progimnazijoje besimokę keturi būsimieji Vasario 16-isios Nepriklausomybės Akto signatarai.
Renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius taip pat pabrėžė, kad Prezidentas A. Smetona mėgo Palangą, visuomet čia buvo laukiamas ir dažnai lankydavosi. „O šis paminklas mums primins, kad kultūra yra raktas, atrakinantis daug naratyvų, daug požiūrių ir daug širdžių“, – kalbėjo kultūros viceministras.
Pastatyti Palangoje paminklą Prezidentui Antanui Smetonai apsispręsta, kadangi A. Smetonos veikla yra ženkliai susijusi su Palanga. Jis ne tik mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus – jo pėdsakai Palangoje labai ryškūs ir dėl to, kad Antanas Smetona suvaidino itin svarbų vaidmenį tarptautiniame ginče, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga.
Pasak miesto savivaldybės paminklui parinkta simboliška vieta – Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esantis skveras, supamas grafų Tiškevičių laikmečio medinių vilų ir esantis šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus.
Skulptūros autorių teigimu, tokia forma pasirinkta ne atsitiktinai – ja siekta atskleisti Antano Smetonos asmenybės daugialypiškumą.
Norint tai atskleisti, pasak architekto Gedimino Antano Sakalio, ieškota naujovišką požiūrį turinčio skulptoriaus, galinčio įgyvendinti šį sumanymą. Juo tapo Kazys Venclova.
Teigiama, kad pati skulptūros forma atspindi švietėjišką A. Smetonos veiklą. Skulptūrinę kompoziciją su pjedestalu sujungia ir pačią kompoziciją labai išryškina į atviruką–knygą įkomponuotas skirtukas – „Šviesos spindulys“. Jis tarsi palydi žiūrovą iki skulptūros, kviečia praeivius prieiti ir pabendrauti su A. Smetona. Ši architektūrinė mintis kartu tampa kaip telkiantis švyturys į jūrą nuo kranto, su šviesos spinduliu iš Vilniaus. Naktį šią kompozicinę idėją atkartos šviesos srautas link gatvės, tarsi spindulys į jūrą.
Tvirtą politiką simbolizuoja pati skulptūros medžiaga – plienas, nes geležis asocijuojasi su valia, tvirtumu, stiprybe.
Pridedama, kad paminklo atidengimo renginyje dalyvavo ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.