Nors ir kritikuodami bet kokį siūlymą mažinti išmokas bei reikalaudami nuoseklesnės valstybės politikos šioje srityje, tam antradienį pritarė 94 parlamentarai, niekas nebalsavo „prieš" ir tik vienas susilaikė.

Pagal įstatymą, tėvams, kuriems išmokos bus paskirtos iki 2010-ųjų liepos, iki šio laiko bus paliktas dabartinis pašalpos dydis – 100 proc. gauto darbo užmokesčio pirmais ir 85 proc. antrais vaiko metais. Nuo liepos pašalpos jiems bus mažinamos 10 proc., bet ne mažiau kaip iki minimalios mėnesinės algos, ir sumažintos mokamos iki 2012 m. birželio
30 d.

Kitiems tėvams, auginantiems vaikus iki vienų metų, nuo 2010-ųjų vidurio bus mokama tik 90 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio.

Šiuo metu įstatymas numato, kad motinystės (tėvystės) pašalpa negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 Lt (neatskaičius mokesčių). Jeigu pašalpą gaunantys tėvai įsidarbina, jiems išmoka mažinama (jei alga nesiekia pašalpos dydžio) arba iš viso nemokama (jei alga yra didesnė už pašalpą).

Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys kritikavo bet kokį motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimą. Anot jo, didžiausia bėda valstybėje yra ta, kad Seimas nuolat keičia savo priimtus įstatymus: „Niekas nebetiki, kad įstatymai gali galioti ilgai ir yra rimti." Parlamentaro žodžiais, turėti daugiau vaikų žmones gali paskatinti ne išmokos dydis, o pasitikėjimas valstybe ir stabilumas.

Konservatorius-krikdemas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys taip pat pasigedo stabilumo valstybės politikoje šiuo klausimu.

Pasak socdemės Birutės Vėsaitė, iš Seimo anksčiau priimtos pataisos, kad pašalpos būtų sumažintos jau nuo rugsėjo, būtų išėjęs šnipštas. Ji vylėsi, kad mažinimas yra laikinas, nes dabar galiojantis įstatymas „davė daugiau naujagimių, jaunos moterys ėmė daugiau gimdyti". Parlamentarės žodžiais, valstybė savo rūpesčio mažyliais ir jaunomis mamomis neturėtų apriboti dvejais metais – esą jauni tėvai susiduria su sunkumais, dažnai neturėdami kam palikti darželinukų ir pradinukų. Be to, B. Vėsaitė suabejojo, ar tikslingos net dvejus metus užtrunkančios motinystės (tėvystės) atostogos.

Kitas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis siūlė aiškiai pasakyti, kaip su pašalpomis bus elgiamasi vėliau, pasibaigus sunkmečiui.

Pasaulio bankas siūlė trumpinti pašalpų mokėjimo laiką

Seimas vasarą buvo nusprendęs, kad nuo rugsėjo 1 d. tiek jau paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos, tiek tos, kurios būtų skiriamos iki kitų metų birželio 30 d., pirmais vaiko auginimo metais būtų mažinamos iki 90 proc. gauto darbo užmokesčio (nustatytos išmokos „grindys“ – ne mažesnės nei minimalus atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 800 Lt).

Nuo kitų metų liepos visos išmokos turėjo mažėti dar labiau: pirmais vaiko auginimo metais jos būtų siekusios 90 proc., antraisiais – 75 proc. gauto darbo užmokesčio. Parlamentarai taip pat nesutiko nurėžtų pašalpų kompensuoti vėliau, kai valstybė bus pajėgi tai padaryti finansiškai, pavyzdžiui, 2012-2014 m.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pašalpas jau nuo rudens mažinančias įstatymo pataisas vetavo ir pasiūlė išmokas 10 proc. sumažinti tik nuo liepos ir tik naujai skiriamoms pašalpoms.

Jos manymu, Seimo priimti pakeitimai pažeidžia mamų, kurioms pašalpos jau paskirtos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise. Anot valstybės vadovės, Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Tai esą įpareigoja valstybę užtikrinti šeimų ekonominį ir socialinį saugumą, sukurti šeimoms galimybes apsirūpinti pakankamomis pajamomis, taip sudarant palankias sąlygas auginti vaikus.

Parlamentarai sutiko apsvarstyti D. Grybauskaitės siūlymus, nors, anot kai kurių, „Sodros“ biudžete dėl to susidarys 100 mln. Lt skylė.

Premjeras Andrius Kubilius pripažino, jog Vyriausybė, nusprendusi mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, pasielgė neapdairiai.

Pasaulio bankas yra pasiūlęs Lietuvai trumpinti motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo laikotarpį iki vienų metų, bet rekomendavo kompensuoti 100 proc. darbo užmokesčio.