Savavališkai užgrobta valstybės žemė dešimtmetį niekam nerūpėjo
„Tokie „stebuklai“ gali vykti nebent Kaune“, – taip apie Visvaldo Matijošaičio verslo imperijai priklausančio prekybos centro Šiaurės prospekte statybos ypatumus kalbėjo „Delfi“ konsultavę teisininkai.
Tyrimo metu išsiaiškinta, jog V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ bendrovės „Kauno saulėtekis“ prekybos centras žemės sklype, kuriame jis pastatytas, turi tik simbolinį vietų automobiliams skaičių, didžioji aikštelės dalis įrengta valstybės žemėje, sudarius sutartį su savivaldybe, o kita dalis įrengta neteisėtai, tiesiog užgrobus valstybinę žemę.
Šie faktai nustatyti, „Delfi“ pradėjus domėtis, kodėl privataus prekybos centro teritorijoje ėmė šeimininkauti, rinkliavą už pradelstą stovėjimo laiką rinkti Kauno savivaldybės įmonės darbuotojai. Panaudojus viešai prieinamus duomenis, Registrų centro informaciją tapo akivaizdu, jog savavališkai užimta virš 1,5 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančios žemės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Įdomu tai, kad nuo 2013 metų, kai V. Matijošaičio kontroliuojama ir jo sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“ baigė statyti prekybos centrą, šio fakto niekas nepastebėjo ar tiesiog nenorėjo pastebėti.
Ledai pajudėjo šių metų pradžioje, apie pastebėtus galimus pažeidimus „Delfi“ informavus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Jos atstovė Rasa Kėkštienė pranešė, jog vietoje patikrinus konstatuota, kad savavališkai užimta ir naudojama 1 tūkst. 536 kv. m valstybinės žemės.
Taip pat patikslinta, jog automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tad, norint pradėti darbus, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
„Statytoja UAB „Kauno saulėtekis“ statybą leidžiančio dokumento statyti 1 tūkst. 536 kv. m. dydžio asfalto dangos aikštelę valstybinėje žemėje Statybos inspekcijai nepateikė. Atsižvelgdama į tai, Statybos inspekcija 2023 metų kovo 1 dieną surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo nugriauti asfalto dangos aikštelę neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje“, – informavo R. Kėkštienė.
Kauno mero verslo imperijos bendrovė reikalavimą ignoravo
Baigiantis 2023 metams ir nusprendus pasidomėti, kaip Kauno mero sūnaus, savivaldybės tarybos nario Š. Matijošaičio vadovaujamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ sekasi vykti privalomąjį nurodymą išardyti asfalto dangą bei atlaisvinti savavališkai užimtą valstybės žemę, paaiškėjo itin keistos aplinkybės.
Asfaltas toliau dengia savavališkai užimtą teritoriją, V. Matijošaičio bendrovė „Kauno saulėtekis“ net nesistengė apskųsti jai nepalankaus Statybos inspekcijos nurodymo teismui ir bandyti kaip nors įrodyti savo tiesą.
Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant nesuformuotoje valstybės žemėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę terminas baigėsi šių metų rugsėjo 1 dieną.
„Rugsėjo 6 dieną Statybos inspekcijos pareigūnai vietoje atliko patikrinimą ir nustatė, kad privalomasis nurodymas – neįvykdytas (savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelės dalis valstybinėje nesuformuotoje žemėje neišardyta (nenugriauta).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka 2023-09-19 Statybos inspekcija privalomąjį nurodymą perdavė priverstinai vykdyti antstoliui“, – portalą „Delfi“ informavo Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.
Antstolis Marekas Petrovskis patvirtino, kad jam perduotas vykti Statybų inspekcijos privalomasis nurodymas.
Jis minėjo Š. Matijošaičio vadovaujamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ siuntęs oficialų raginimą gražiuoju įvykdyti nurodymą, tačiau susidurta su keistomis kliūtimis. Panašu, jog bendrovės atstovai neskubėjo susipažinti su oficialiu, per antstolių informacinę sistemą pateiktu raginimu, todėl dokumentas nusiųstas visais žinomais elektroninio pašto adresais, taip pat – registruotu laišku.
M. Petrovskis minėjo, kad šiuo metu raginimas reikalavimą įvykdyti geruoju laikomas oficialiai įteiktu, taip pat sakė sulaukęs bendrovės darbuotojos skambučio, ji domėjosi teisiniais situacijos aspektais.
Antstolis sakė, kad terminas baigiasi šią savaitę, kartu su Statybų inspekcijos atstovais jis ketina vykti į vietą bei įvertinti, ar sprendimas įvykdytas. Jeigu to nebus padaryta, asfaltas nuo užgrobtos valstybinės žemės nenuimtas, tada bus surašytas sprendimo nevykdymo aktas.
„Paskui bus kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą. Yra du galimi variantai: aikštelę išardo Statybos inspekcija arba pats skolininkas, šiuo atveju bendrovė „Kauno saulėtekis“, – teigė antstolis M. Petrovskis.
Įmonei arba jos vadovui už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną gali būti skiriama iki 300 eurų dydžio bauda. Pasak M. Petrovskio, jo praktikoje tokio dydžio baudų teismai nėra skyrę, dažniausiai tai būna vienkartinė 100–200 eurų bauda vadovams, o bendrovėms – iki 10 eurų už kiekvieną nevykdymo dieną.
Savivalę bandys įteisinti?
Antstolis užsiminė, kad teoriškai egzistuoja ir kita išeitis – bandyti kažkaip įteisinti savavališką statybą užgrobtoje valstybinėje žemėje. Būtent apie šį variantą užsiminė su juo susisiekusi „Kauno saulėtekio“ atstovė.
Apie tai, jog Kauno mero aplinka ieško būdų įteisinti valstybinės žemės užgrobimo ir neteisėtų statybų faktą, patvirtino keli nesusiję šaltiniai. Jų teigimu, tai padaryti bus bandoma prisidengiant viešuoju interesu, esą prekybos centro statybų metu valstybinės žemės sąskaita padidinta stovėjimo aikštelė perduota miestui, ja už tam tikrą mokestį naudojasi visi norintys.
„Yra du variantai: nulupti asfaltą arba bandyti įteisinti savavališkai atliktus aikštelės statybos darbus. Jeigu bus pasirinktas šis, labiausiai tikėtinas scenarijus, greičiausiai jame dalyvaus ir miesto savivaldybė, nes jos įmonė „Parkavimas Kaune“ administruoja šią stovėjimo aikštelės dalį. O tai garantuotai sukels interesų konfliktą, nes prekybos centrą valdančios bendrovės naudos gavėjas – Kauno meras, jis kartu yra ir savivaldybės vadovas. Bendrovės direktorius – mero sūnus, jis – savivaldybės tarybos narys“, – portalo „Delfi“ žurnalistui anksčiau teigė konsultavę teisininkai.
Nusiuntus klausimus apie šią situaciją, kaip statant privatų prekybos centrą dalis stovėjimo aikštelės „atsidūrė“ valstybės žemėje, kaip ketinama vykdyti privalomąjį nurodymą, ar bus ieškoma kitų sprendimo būdų, jokio atsakymo taip ir nesulaukta.
Neatsakė ir bendrovei „Kauno saulėtekis“ vadovaujantis Kauno mero sūnus, miesto savivaldybės tarybos narys Š. Matijošaitis. Susisiekus su „Vičiūnų grupei“ talkinančios viešųjų ryšių agentūros vadove Romualda Stonkute ši pranešė gavusi atsakymą, jog Š. Matijošaitis nieko nekomentuos.
Statybos prasidėjo tik įsitvirtinus politikoje
„Vičiūnų grupės“ įmonei priklausantis prekybos ir pramogų centras Šiaurės prospekte įdomus ir tuo, kad jo statybos tiesiogiai siejasi su V. Matijošaičio įsitvirtinimu Kauno valdžios olimpe.
Ne vienas Kauno savivaldybės senbuvis minėjo girdėjęs V. Matijošaitį neva užsiminus, jog tik tapus valdančiosios koalicijos nariu esą pajudėjo dešimtmetį strigę jo verslo projektai. Vienas jų – šis prekybos ir pramogų centras.
Registrų centro duomenimis, 1998 metų rugsėjo mėnesį V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš valstybės 99 metams išsinuomojo 0,86 ha žemės sklypą. Tokios sutartys būdavo sudaromos, kai verslo įmonė ar privatus asmuo jau buvo įsigiję kokių nors statinių, kad ir pamatų blokus. O šioje vietoje dar sovietmečiu ketinta statyti kažką panašaus į to meto prekybos centrą – buitinių paslaugų kompleksą.
Tiesa, planams čia statyti prekybos centrą aktyviai priešinosi vietos gyventojai. Jie piktinosi, kad išnyks priešais mokyklą esantis žaliasis plotas, pastatas išdygs po daugiabučių langais, o triukšmas sklis ne tik dienos metu, bet ir anksti ryte, sunkvežimiais pristatant prekes. „Delfi“ žiniomis, į šiuos gyventojų argumentus kurį laiką buvo įsiklausoma, savivaldybės tarybos kolegija neskubėjo pritarti V. Matijošaičio valdomo verslo planams.
Tačiau jo bendrovė nenuleido rankų, sugebėta pasiekti, kad būsimo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė atsidurtų ne jo valdomame, iš valstybės išsinuomotame sklype, o šalia esančioje, taip pat valstybei priklausančioje teritorijoje.
„Delfi“ žiniomis, 2009 metais tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir „Kauno saulėtekiui“ vadovavusi Vida Lekešienė pasirašė susitarimą, leidusį bendrovei įrengti stovėjimo aikštelę 4 tūkst. 140 kvadratinių metų plote. Sutartyje nurodoma, kad statytojas [UAB „Kauno saulėtekis“ – red. past.] darbus atlieka savomis lėšomis, o lėšos, investuotos į susisiekimo komunikacijų išplėtimo ar įrengimo darbus, nėra atlyginamos.
Taigi, remdamasi šia sutartimi, bendrovė savo lėšomis įrengia stovėjimo aikštelę, kuri tampa miesto nuosavybe, o kartu gauna teisę joje statyti automobilius. Būtent šis Kauno savivaldybės sprendimas leido verslui maksimaliai išnaudoti turimą žemės sklypą – beveik visą užstatyti prekybos ir pramogų centro pastatu, nes stovėjimo aikštelę leista įrengti ne savo teritorijoje, o valstybės žemėje, nemokant jokio nuomos mokesčio. 2010 metais išduotas aikštelės statybą leidžiantis dokumentas.
Matijošaitis žengia į politiką: pavyko sugriauti konservatorių planus
Tačiau prekybos centro statybos darbai neprasidėjo nei 2009, nei 2010 metais. Tuo metu darytose palydovinėse nuotraukose matyti žaliuojanti pieva, o šalia gatvės – dar sovietmečiu įrengta automobilių aikštelė, kuria leista naudotis „Kauno saulėtekiui“.
Registrų centro duomenimis, statybos pradžia formaliai nurodoma 2008 metai, o darbai baigti 2013-aisiais. Akivaizdu, kad 2008 metais jokios statybos nebuvo prasidėjusios, kaip jau minėta, tam priešinosi vietos gyventojai, tačiau 2013 metais palydovai jau užfiksavo čia iškilusį prekybos centrą.
Užklausus Kauno savivaldybės, kada buvo išduotas leidimas prekybos centrui statyti, gautas atsakymas, jog šis leidimas išduotas 2011 metų balandžio 14 dieną. Jį išdavė Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento leidimų skyrius.
Štai čia susiduriama su itin reikšminga aplinkybe. 2011 metų balandžio 14 dieną „Vičiūnų grupės“ ir jai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ akcininkas V. Matijošaitis užima rimtas pozicijas Kauno valdžios hierarchijoje, kartu su jo suburtu judėjimu „Vieningas Kaunas“ tampa valdančiosios koalicijos nariais.
Būtent 2011 metais prasidėjo dabartinio Kauno mero politinė karjera, jis pirmą kartą išrenkamas į savivaldybės tarybą. Tąkart politikos naujokas didelio politinio svorio neturėjo, jo suburtas „Vieningas Kaunas“ rinkimuose iškovojo 5 mandatus 41 narį turinčioje taryboje.
Daugiausia, net 12 mandatų, rinkimuose gavę konservatoriai su prieš tai meru dirbusiu jų lyderiu Andriumi Kupčinsku ėmė formuoti valdančiąją koaliciją.
Kartu su liberalais, jaunalietuviais, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais konservatoriai pasirašė koalicijos sutartį, pasidalino postus. Dar vienai kadencijai meru turėjo likti A. Kupčinskas, tačiau viskas pasikeitė per naktį.
Politikos senbuviai pasakojo, kad pirmojo naujosios kadencijos tarybos posėdžio išvakarėse, prieš valdančiosios daugumos patvirtinimą ir mero rinkimus, opozicijoje nenorėjęs dirbti V. Matijošaitis savo verslo imperijos būstinėje, „Saulėtekio“ prekybos centre, surengė susitikimą su kitų partijų atstovais. Savaime aišku, į jį A. Kupčinsko vadovauti konservatoriai pakviesti nebuvo.
Naktinio susitikimo metu V. Matijošaičiui pavyko sugriauti konservatorių sudarytą koalicijos sutartį, mero postas pažadėtas į kitą barikadų pusę pereiti sutikusiam Kauno liberalų lyderiui Rimantui Mikaičiui, prisijungė ir jaunalietuviai, jų lyderiui Stanislovui Buškevičiui pažadėtas vicemero postas. Suformavus naują koaliciją iš darbiečių, socialdemokratų, jaunalietuvių, liberalų, liberalcentristų ir „Vieningo Kauno“, ji turėjo tvirtą daugumą – 25 mandatus iš 41.
Statybų leidimas išduotas tą dieną, kai meru tapo V. Matijošaičio sąjungininkas
Po „naktiniu perversmu“ vadinamų derybų V. Matijošaičio verslo grupės būstinėje 2011 metų balandžio 14-osios rytą meru išrinktas liberalas R. Mikaitis, pirmuoju jo pavaduotoju tapo ištikimas V. Matijošaičio bendražygis, jo dešiniąja ranka vadintas Povilas Mačiulis, vėliau dirbęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju. Vicemerais taip pat tapo vėliau korupcijos skandale liūdnai pagarsėjęs socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas ir jaunalietuvių lyderis Stanislovas Buškevičius.
„Milijonierių koalicija“ – taip šį margą politinį darinį neslėpdami kartėlio vadino už borto likę konservatoriai. Tokį pavadinimą lėmė tai, kad valdančiojoje daugumoje buvo trys pasiturintys kauniečiai: buvęs meras Arvydas Garbaravičius, verslininkas Tautvydas Barštys ir tuomet dar tik pirmuosius žingsnius politikoje žengiantis V. Matijošaitis.
Kaip jau minėta, tą pačią dieną Kauno savivaldybės administracija V. Matijošaičio bendrovei „Kauno saulėtekis“ išdavė leidimą Šiaurės prospekte statyti prekybos centrą. Ne vienas žmogus yra minėjęs, esą V. Matijošaitis vėliau šį savo verslo projektą mėgdavo pateikti kaip pavyzdį, neva buvusi valdžia trukdė verslo plėtrai, esą sklypą valdęs ir statybas planavęs 10 metų, bet vis negaudavęs leidimo. O jis buvo išduotas tik tapus ne vien savivaldybės tarybos, bet ir valdančiosios koalicijos nariu, tą pačią dieną, kai ji buvo suformuota ir oficialiai patvirtinta.
Tiesa, šiai V. Matijošaičio biure „naktinio perversmo“ metu suformuotai koalicijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Po pusmečio konservatoriai subūrė naują daugumą, postų neteko meras R. Mikaitis ir jo pavaduotojas P. Mačiulis, miesto meru buvo išrinktas A. Kupčinskas.
Vyriausias Kauno urbanistas: tai leido anksčiau galioję teisės aktai
Kodėl kitos verslo įmonės prekybos centrus stato ir stovėjimo aikšteles įrengia savo teritorijose, o V. Matijošaičio „Kauno saulėtekiui“ leista naudotis miesto žeme? Galų gale, ar išduodant statybų leidimą buvo įvertintas faktas, jog pagal griežtus reikalavimus tokio ploto prekybos ir pramogų centrui tikrai nepakanka beveik visiškai užstatytame sklype esančių stovėjimo vietų?
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius portalui „Delfi“ kiek anksčiau paaiškino, jog įstatymams tikrai nenusižengta. Pasak valdininko, statybų leidimas išduotas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, o jame numatyta galimybė stovėjimo aikštelę įrengti už sklypo ribų.
„Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projektuojant pastatą, privalomąjį automobilių parkavimą buvo galima numatyti gatvių raudonosiose zonose, sudarius minėtą įrengimo sutartį su Kauno savivaldybe. Tuo metu nebuvo apribojimo, koks automobilių kiekis gali būti projektuojamas už sklypo ribų, taip pat nebuvo prievolės už sklypo ribų įrengiamas parkavimo vietas projektuoti kaip papildomas (užtikrinus parkavimo vietas sklypo ribose).
Projekto sprendiniuose privalomasis parkavimo poreikis prekybos centrui užtikrintas, kadangi skaičiuojamas suminis parkavimo vietų skaičius (sklype ir gatvėje)“, – patikslino Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. Valatkevičius.
Prekybos centro aikštelei – išskirtinis statusas
Verta prisiminti ir kitą aplinkybę, paskatinusią pasidomėti, kas vyksta Kauno mero šeimos kontroliuojamo pramogų ir prekybos centro prieigose, kur, kaip vėliau paaiškėjo, dalis stovėjimo aikštelės savavališkai įrengta valstybei priklausančioje žemėje. Kauniečiai skundėsi, kad čia imta taikyti automobilių stovėjimo ribojimus, nemokamas stovėjimas – iki 3 val., o vėliau – po 1 eurą už kiekvieną valandą.
Žmonėms pasirodė keista ir aplinkybė, jog V. Matijošaičio kontroliuojamai ir jo sūnaus vadovaujamai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijoje tvarką prižiūri ir rinkliavą renka savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ darbuotojai.
Šios bendrovės direktorius Justas Limanauskas paaiškino, jog rinkliava renkama savivaldybei priklausančioje stovėjimo aikštelėje, toje pačioje, kurią leista įrengti bei naudoti „Kauno saulėtekiui“, o tai daroma vadovaujantis 2018 metų savivaldybės tarybos sprendimu. Būtent tada šiai teritorijai buvo suteiktas ypatingas riboto stovėjimo laiko zonos statusas. Joje rinkliava renkama visomis dienomis visą parą, tačiau pastačius automobilį pirmas tris valandas mokėti nereikia.
Tokios zonos Kaune kiek anksčiau buvo dvi. Jau minėto prekybos centro prieigos ir „Žalgirio“ arenos teritorija Nemuno saloje. Tiesa, ten rinkliava nėra renkama masinių renginių metu, tačiau dabar liko tik viena – V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančio prekybos centro prieigos.
Kas lėmė, jog vieno iš daugelio Kaune esančių, tačiau mero šeimos valdomai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijai savivaldybė suteikė išskirtinį statusą, jį prilyginant „Žalgirio“ arenai? Galų gale, kodėl apriboti nemokamą automobilių stovėjimo laiką nuspręsta tik praėjus 5 metams po prekybos centro statybų pabaigos?
Bendrovės „Parkavimas Kaune“ direktorius J. Limanauskas į šį klausimą atsakyti negalėjo, minėjo, kad 2018 metais, kai savivaldybės taryba priėmė sprendimą, šių pareigų dar nebuvo užėmęs.
„Anksčiau čia aplinkinių namų gyventojai nakčiai palikdavo savo automobilius, o kai kurie – ir dienomis. Daugiabučių kiemai – perpildyti, o čia – valstybės žemė. Panašu, kad tai nepatiko prekybos centro valdytojams, nes stovėjimo aikštelėje neradę laisvų vietų klientai vyksta kitur, mažėja lankytojų srautas.
Taigi, kas galėtų paneigti, jog šiai teritorijai suteikus riboto laiko stovėjimo statusą bandyta išspręsti net dvi problemas: klientams visada atsiras laisvų vietų, taip pat bus galima pasiaiškinti, kodėl dalis stovėjimo aikštelės įrengta už sklypo ribų, valstybės žemėje. Formaliai ten šeimininkauja ir rinkliavą renka ne prekybos centro valdytojai, o Kauno savivaldybė“, – svarstė vienas Kauno architektų.
Kas ir kodėl inicijavo šį sprendimą, nesugebėjo paaiškinti ir Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovai. Kaip jau minėta, tiek pats miesto meras V. Matijošaitis, tiek jo kontroliuojamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ vadovaujantis sūnus, miesto tarybos narys Š. Matijošaitis bendrauti nesutiko.
