Kodėl JAV užpuolė šalčiai, o Europa gruodį liko be žiemos
Trečiadienį surengtoje diskusijoje, kurioje aptarti svarbiausi 2014 metų įvykiai klimato kaitos politikos arenoje bei Lietuvos vaidmuo prisidedant prie šios problemos sprendimo, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas J. Kilpys pažymėjo, kad klimatas neabejotinai keičiasi ir tai esą patvirtina visi duomenys.
Ketvirtadienį pasirodys naujausia patikslinta pasaulio mokslininkų klimato kaitos (IPCC) ataskaitos versija.
„Vienas svarbiausių teiginių – klimatas Žemėje neabejotinai keičiasi ir tai patvirtina visi įmanomi duomenys. Viskas šiltėja. Kiekvienas dešimtmetis nuo 1990-ųjų buvo vis šiltesnis, o paskutinį 30-metį temperatūra smarkiai kilo.
Kylant atmosferos temperatūrai, kyla ir vandenynų temperatūra, o dėl terminio plėtimosi ir ledynų tirpimo kyla ir vandenynų lygis. Per šimtą metų vandenynų lygis pakilo 20 cm, o, mūsų tarnybos duomenimis, Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 10 cm“, – skaičiuoja klimatologas.
Šylant vandenynui ir kylant oro temperatūrai esą mažėja sniego plotai. Be to, arkties jūrų ledas per pastaruosius dešimt metų du kartus rekordiškai susitraukė.
„Kodėl turėjome šiltą žiemą Europoje ir tokią šaltą Amerikoje? Dėl nedidelio arkties jūrų ledo kiekio. Vandenynas buvo labai sušilęs ir virš šiaurės poliaus susidarė poliarinis sūkurys. Nykstant ledui ir mažėjant sniegui jis tampa banguotas. Jei banga eina žemyn, ji paduoda šaltą orą, jei į viršų – šiltą. Taigi Amerikoje buvo didžiuliai šalčiai, o Europoje turėjome šiltą gruodį ir sausio pradžią“, – paaiškina klimatologas.
Turėsime daugiau tropinių naktų
Duomenys rodo, kad vidutinė temperatūra auga ir nuo XX a. vidurio ji padidėjo 0,8 laipsnio.
„Lietuvoje atsirado tropinės naktys. Tai reiškinys, kai vasaros metu net naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Nuo 1961 m. iki 1990 m., per trisdešimt metų, buvo tik vienas toks atvejis. Tuo metu nuo 1991 m. iki 2012 m. tokį reiškinį turime kas dvejus metus ir tai susiję su vidutinės temperatūros didėjimu“, – tęsia J. Kilpys.
Didėjant temperatūrai, trumpėja ir žiemos, be to, dienų su neigiama temperatūra skaičius mažėja. „Dabar turime 10-čia dienų su neigiama temperatūra mažiau nei buvo anksčiau“, – priduria J. Kilpys.
Jo nuomone, Lietuvoje taip pat turėtų mažėti tokių reiškinių, kokie buvo Vilniuje prieš dvejus metus. „2012-ųjų vasarį Vilniuje užfiksuota apie 28 laipsnius šalčio. Sprogus šilumos trasai, Gedimino prospekte 143 namai liko be šildymo. Tokių nelaimių bus mažiau, todėl galime pasidžiaugti. Žinoma, Lietuvoje vis dar pasitaikys šalčių, kai termometro stulpelis nukris žemiau 20“, – tikina klimatologas.
Tačiau prognozuojama, jog 2085 metais Vilniuje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama.
Kalbėdamas apie kritulių kiekį J. Kilpys pažymi, kad kiekvienais metais jie gali skirtis, tačiau dienų skaičius, kai lyja, turėtų išlikti panašus. „Kiek dabar lyja, tiek turėtų lyti ir ateityje, tačiau didės skaičius kritulių, iškrentančių per vieną liūtį. 2012-ųjų liepą per 30 min. Vilniuje iškrito apie 16 mm kritulių – tai labai daug. Tokių atvejų daugės, todėl miestai turi pradėti galvoti apie savo infrastruktūros pritaikymą, lietaus surinkimo sistemas“, – pataria J. Kilpys.
Klimatologo vertinimu, svarbiausi IPCC ataskaitos teiginiai – klimatas Žemėje keičiasi ir tai patvirtina visi įmanomi stebėjimai, o žmonių poveikis klimato sistemai esą neabejotinas. Norint sušvelninti klimato pokyčius, reikia stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Skalbti drabužius pataria kuo žemesnėje temperatūroje
1990-ųjų ataskaitoje žmonių indėlis į klimato kaitą apskritai nebuvo įvertintas skaitine reikšme. Po dešimtmečio buvo teigta, kad dėl žmonių veiklos išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos tikriausiai prisidėjo prie temperatūros augimo, o 2013-aisiais jau teigiama, kad šios dujos prisidėjo (95 proc. tikimybė) prie temperatūros augimo.
„Atmosferoje didėjant CO2, jo daugėja ir vandenynuose, todėl keičiasi vandenynų pH. Tai reiškia, kad vandenynai rūgštėja ir todėl prasideda didelės ekologinės problemos, nyksta koraliniai rifai, kai kurios žuvys traukiasi į kitas vietas“, – sako J. Kilpys.
Skaičiuojama, kad šiuo metu vidutinė temperatūra globaliai pakilusi 0,9 laipsnio, o žmonės yra išmetę apie 1800–1900 gigatonų CO2.
„Visos pasaulio tautos 2009-aisiais Kopenhagoje sutarė, kad klimato šiltėjimą reikėtų sustabdyti ties 2 laipsniais. Tai reiškia, kad jei klimatas pasikeis pasaulyje daugiau nei 2 laipsniais, nutiks daug ekstremalių reiškinių ir poveikis socialinei, ekonominei sričiai bus labai didelis. Skaičiuojama, kad pagal dabartinį išmetimų greitį 3 tūkst. gigatonų riba bus pasiekta 2035–2040-aisiais“, – tęsia J. Kilpys.
Tačiau šią problemą turi spręsti ne tik šalių vyriausybės, bet ir kiekvienas žmogus.
„Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų? Reikėtų visko vartoti mažiau. Kava turi didelį ekologinį pėdsaką, nes ją pagaminti sunaudojama daug vandens, reikia transportuoti ir taip išmetama CO2. Jei namai būtų renovuojami, jie suvartotų mažiau energijos. Paskaičiuota, kad jei Lietuvoje būtų renovuoti visi pastatai, būtų sutaupoma apie 40 proc. šilumos energijos – tai didžiulis potencialas.
Namuose galima skalbti drabužius žemesnėje temperatūroje, nes, skalbiant aukštoje, sunaudojama daug elektros energijos vandeniui šildyti. Galima daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, keliauti ne automobiliu, o viešuoju transportu“, – patarimus dalija Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas J. Kilpys.
Faktai:
Nuo XX a. vidurio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,8 laipsnių Celsijaus.
Nuo XX a. vidurio vidutinis kritulių kiekis padidėjo apie 3 proc.
3 kartus padaugėjo dienų, kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 laipsnių Celsijaus
Dienų su neigiama temperatūra skaičius sumažėjo vidutiniškai 10 dienų per metus.
Prognozės:
Oro temperatūra XXI a. Vilniuje augs apie 1 laipsnį per 30 metų.
XXI a. pb. žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje gali tapti teigiama.
Stichinių kaitrų tikimybė išaugs apie 30 proc.
Kritulių skaičius keisis mažai, tačiau didės kritulių intensyvumas.