„Kad ginti silpnesnį nevyriška teigiamai atsakė vienintelis asmuo. Kiek netikėta, kad 76 proc. respondentų vyriškumui priskyrė tvarkymąsi buityje, tačiau moterys vienaip supranta, ką reiškia tvarkyti namus, o vyrai kitaip", – DELFI apklausos rezultatus komentavo Vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė.
90,4 proc. apklaustųjų nuomone, vyras visų pirma turi išlaikyti šeimą, 83,5 proc. mano, kad vyrui dera būti lyderiu. Tačiau apklausos dalyviai nesutiko, kad agresyvumas – vyriškumo ženklas. Taip mano tik apie 15 proc. respondentų.
Ar tolerancija ir kantrumas – geros savybės?
Turėti tvirtą nuomonę ir ją įrodinėti atrodo vyriška tik pusei apklaustųjų. Būti tolerantiškam ir kantriam – 91,3 proc. respondentų.
„Interpretuojant šį atsakymą kyla klausimas, ką tai reiškia? Gali būti, kad būtent dėl vadinamojo tolerantiškumo ir kantrumo kai kuriems vyrams trūksta kantrybė. Ar tikrai tos tolerancijos ir kantrybės pasekmės visada teigiamos? Ar tai nereiškia nuostatos kentėti sukandus dantis ir galiausiai pratrūkti?
Reikia pripažinti, nemaža dalis vyrų stengiasi patenkinti šeimos reikalavimus ir dažnai nesugeba pasakyti „ne". Matyt, mes, moterys, irgi turime savybę vis viena pasiekti savo ir dažnai vyras, nenorėdamas pyktis, nepasako „aš nenoriu", „aš nedarysiu" ir galop tai baigiasi tuo, kad prikaupta taurė išsilieja nepageidaujamu elgesiu. Apie tai dažnai kalbame su smurtauti linkusiais vyrais", – sake D. Bubnienė.
Vyrai sau kelia nerealius reikalavimus?
Apklausos duomenimis, būti šeimos galva vyriška daugiau nei 60 proc. apklaustųjų, mokėti gaminti valgį vyriška 78,8 proc. respondentų.
Peršasi išvada, kad vyrai sau kelia nerealius uždavinius.
„Ne tik vyrai sau kelia didelius reikalavimus, bet ir mes, moterys, jiems keliam", – atkreipė dėmesį psichologė, pridurdama, jog silpnoji lytis „turi savybę iš degtuko priskaldyti vežimą, o vyrai dažnai stengiasi įtikti ir nepykdyti savo moterų".
Kad visada laikytis duoto žodžio yra nevyriška, manė tik 6 apklausos dalyviai. Mokėti valdyti savo jausmus ir jų neparodyti - vyriška savybė 70 proc. apklaustųjų. Pasitikėti savimi - vyriška 97, 1 proc., siekti karjeros – 80 proc. respondentų.
Įdomu tai, jog kas antram tyrimo dalyviui atrodo vyriška eiti vaiko auginimo atostogų.
Patinka būti vyru, nes galima šlapintis atsistojus
Paprašyti laisva forma parašyti, ką reiškia būti vyrišku, apklausos dalyviai teigė: „Būti vyru reiškia nebūti ištižusiu verksniu. Būti vyru tai įlipti į kalną, plaukti upe, parodyti sūnui, kaip šaudyti iš lanko", „plaukti visą dieną baidare, užsiimti bet kokia veikla nuo lengvo pilotažo, būriavimo iki jėgos aitvarų, būti vyru yra gerai, nes gali šlapintis atsistojęs ir bet kur", „išmanyti techniką", „būti ramsčiu žmonai ir seniems tėvams ar vaikams", „būti atsakingam už savo veiksmus", „būti protingam, moteriai leisti jaustis saugiai šalia vyro".
Anoniminio tyrimo tikslas buvo atskleisti, ar vyrai patiria psichologines krizes ir kokiais būdais jas sprendžia.
Apklausa rengta internete ir dalijant anketas. Tyrime dalyvavo apie pusantro šimto vyrų, gyvenančių Kaune ir Kauno rajone, Klaipėdos rajone, Vilniuje, Jonavoje, Molėtuose, Kretingoje, Panevėžyje, Širvintose, Širvintų rajone, Trakų rajone, Londone, Kaišiadoryse, Alytuje, Šakiuose.
Baisiausia – skyrybos su mylimu žmogumi
Pasidomėjus, ar kada nors girdėjo sakant „Būk vyras, neverk, nesiskųsk", teigiamai atsakė beveik 85 proc. apklaustųjų. Tačiau, jei patys turėtų sūnų, per 40 proc. apklaustųjų taip pat jam kartotų žodžius „Būk vyras, neverk, nesiskųsk".
Tyrimas atskleidė, jog didžiausias krizes vyrams sukeltų skyrybos su mylimu žmogumi. Taip teigė 98,3 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – šeimos iširimas, kurį kaip didžiausią krizę įvardijo 97,6 proc. vyrų. 89,1 proc. krize vadino įvairias priklausomybes, 89 proc. manė, kad krizė ateina su finansinėmis nesėkmėmis.
Pasak apklausos, mažiausiai problemų vyrams kelia vaikų gimimas, nors 30 proc. vyrų tai sukelia krizę. Kūrybinę nesėkmę krize įvardina 45,4 proc. apklaustųjų.
Laisva forma apie krizes rašę vyrai nevengė ir pajuokauti: „Krizė, jei visada planavai, kad auginsi sūnų, o žmonai gimsta dukra”. Kitas apklausoje dalyvavęs žmogus pripažino, jog krizė, kai nežinai, ko nori iš gyvenimo, tikslo neturėjimas. Kitiems tai gyvenimo prasmės neradimas, galimybių ir svajonių neatitikimas, sutuoktinio neištikimybė.
Dauguma sunkumus sprendžia vieni patys, tyliai
Paklausti, kaip ieškojo išeities iš krizės, tyrimo dalyviai išsiskyrė į dvi dalis. Pusė internetinėje apklausoje dalyvavusių vyrų teigė, jog krizę spręstų tyliai, kita pusė sakė, kad prašytų artimų žmonių pagalbos. Tarp Vyrų krizių centro anketas užpildžiusių vyrų, kurie bando keisti smurtinį elgesį nesmurtiniu, dominavo ne itin efektyvus krizės sprendimo būdas – atsipalaidavimas su draugais.
Klausiant, kokias krizes patys yra patyrę, 61 respondentas minėjo finansines nesėkmes, 44 krizę patyrė po pažeminimo ar gėdos, 39 žmonės minėjo artimojo mirtį, 27 išsiskyrimą su mylimu žmogumi.
Kaip patys apklaustieji realiai sprendė patirtus sunkumus?
75,2 proc. tai darė vieni patys, tyliai, 34,9 proc. ignoravo problemą atsipalaiduodami su draugais. Specialistų pagalbos ieškojo 20,2 proc. apklaustųjų.
Kauno apskrities Vyrų krizių centro psichologai domėjosi, kodėl vyrai neieško pagalbos. 64,6 proc. atsakė, kad jaučia gėdą, 71,2 proc. bijo būti nesuprasti, 65,4 proc. bijo pažeminimo, 70,6 proc. netiki, kad kas nors gali padėti.
Nemoka papasakoti, kas atsitiko, 39,2 proc. vyrų, nežino, kur kreiptis 55,1 proc. apklaustųjų. 46,8 proc. respondentų mano, kad tai nevyriška.
Tarp kitų dažniau minėtų priežasčių, kodėl neieškoma pagalbos, buvo vardijama tai, kad vyrai bijo nukentėti finansiškai, yra išauklėti patys būti užuovėja savo šeimai arba mano, jog niekas negali pasakyti, kaip elgtis užklupus sunkumams.