Aptinka realių pavojų
Pasak karo laivo vado Vytauto Drejerio, I Pasaulinio karo metų minos – išsilaikiusios prasčiau ir randami tik jų likučiai, tačiau II Pasaulinio karo vokiškos minos – randamos vis dar gerame stovyje.
„Jos būna vientiso korpuso, neprarūdijusios, tai, iš tikrųjų, tai kelia šiokią tokią grėsmę tiek žvejams, kurie tinklais gali jas išsitraukti, tiek ir laivams, jeigu sugalvotų kažkas išmesti inkarą ant tokio sprogmens“, – aiškino pašnekovas.
Karo jūrininkai LNK žinioms pademonstravo, kaip tikrina Baltijos jūros dugną. Taip jie naudoja sonarus ir robotą. Pastarasis sveria apie 50 kilogramų ir yra leidžiamas į patį jūros dugną.
„Kabelis, realiai, atlaiko mažiausiai 60 kilogramų, nors jam tiek nereikia laikyti. Jis yra tiesiog optinio laido kabelis su stipriu šarvu, kuris atlaiko robotą. Realiai, galima grąžinti robotą jį atsitraukiant vien tik kabelio pagalba“, – teigė seržantas Marius Mockaitis.
Pasak jo, kabelis atlieka labai svarbią funkciją.
„Pagrindinė kabelio funkcija yra filmuoti ir per jį eina visa transliacija, nes nėra galimybės per vandenį transliuoti ryšio ar vaizdo“, – teigė M. Mockaitis.
Šįkart robotas buvo nardinamas negiliai.
„Robotą nuleisime iki 20 metrų gylio“, – teigė seržantas Irmantas Jašinauskas.
Tačiau robotas jūros dugną galėtų apžiūrėti ir kur kas giliau – nerti į 100 ar net 300 metrų gylį. Tiesa, taip žvalgant po vandenį – randama ne tik minų.
„Dažniausiai, aptinkame akmenis, nes Baltijos jūra yra labai didelė, žmonės į ją mėto įvairius daiktus. Yra tekę ir automobilį rasti, ir dviratį, visokių butelių, boilerių. Na, iš tikrųjų, jūra yra pakankamai prišiukšlinta“, – teigė V. Drejeris.
Technika – vis tobulėja. Anksčiau minas tekdavo traluoti, o dabar svarstoma jau apie nuotolinį minų medžiojimą.
„Jis susidarys iš nuotoliniu būdu valdomų mažesnių laivų, kurie galės paleidinėti tuos autonominius povandeninius įrenginius, taip pat bus ir oro dronai tie vadinamieji, kurie skrisdami ore galėtų prailginti nuotolį tų autonominių įrenginių veikimo nuo motininio laivo“, – pasakojo karo laivo vadas.
Atlieka ir kitą svarbią funkciją
Taip pat, kaip ieško minų, karo jūrininkai tikrina ir elektros tiltą tarp Lietuvos ir Švedijos.
„Periodinė patikra yra atliekama, nes mes jaučiame padidėjusį dėmesį tiems kabeliams ir dėl to mes turime nuolatos juos tikrinti, kad nebūtų kažkokių nesklandumų“, – teigė V. Drejeris.
Įdėmiai išžvalgyti 150 kilometrų užtrunka savaitę. Tiesa, grėsmių – kol kas nenustatyta. Anksčiau kabelis kariams nerūpėjo. Tokie darbai pradėti po incidentų įlankoje tarp Estijos ir Suomijos, kai buvo pažeistas dujotiekis. Dabar elektros povandenine jungtimi rūpinasi ne tik lietuviai.
„Yra NATO greito reagavimo laivų grupė, kuri buvo spalio gale atvykusi į Lietuvą. Jie kartu padėjo mums žvalgyti tą kabelį, taip pat buvo pasidalinta informacija. NATO valstybės turi ir minų jūros dugno stebėjimo centrus, kurie renka visos Baltijos jūros duomenis“, – teigė karinio laivo vadas.
Kariai saugo ne tik elektros kabelį, bet ir Būtingės bei suskystintų dujų terminalus. Priešmininis laivas „Kuršis“ jūroje per metus praleidžia apie 120 parų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
