Dabar žinių srautas teka be perstojo, o eilinis vartotojas ima iš jo tik fragmentus, nes visko aprėpti – neįmanoma. Kai nesimato informacijos horizonto kraštų, kai ji peržengia tūkstančius kilometrų, kai informuoja apie netikėčiausius dalykus, vis sunkiau kritiškai vertinti ir atskirti, kuo tikėti galima, o kuo ne.
Sveikiname elektrėniškius praktiškai susipažinusius su tuo, kas vadinama miesto legendomis (angl. „Urban Legends“) – tais pačiais senaisiais gandais, tik jau keliaujančiais moderniais kanalais, todėl pasiekiančiais daugiau žmonių. „Jeigu pamatysite mėlyną autobusiuką tamsintais langais patarimas bėgti kuo toliau. Šiandien į jį bandė įstumti berniuką prie Ąžuolyno mokyklos. Gerai, kad jam pavyko pabėgti. Apie jį jau pranešta policijai, bet su mūsiškių darbu tai neaišku kaip ten kas baigės. Sakė jis buvo pastebėtas ir prie Versmės ir prie kultūrkės. Jei matot bėkit kur pravažiuot sunkiau, nes važiuoja ir per dviračių takus ir per kur tik gali“, - taip atrodė pranešimas internetiniame socialiniame tinkle „Facebook“, savaitę varęs iš proto elektrėniškius, o vėliau – ir vieviškius.
Šiuo pranešimu per kelias dienas pasidalino daugiau nei 300 žmonių, besinaudojančių „Facebook“.
Tų 300 žmonių pasidalintu pranešimu pasidalino dar galybė išsigandusių interneto vartotojų, pranešimas išplito kaip virusas, masinė psichozė ar visuotinė isterija. Antis neliko kvaksėti tik internetinėje erdvėje. Ir tai nė kiek nestebina. Apie mėlyną autobusiuką gyventojai sužinojo iš artimiausių žmonių – jei ne internete, tai iš kaimynų, draugų, kolegų, vaikų ar tėvų, o kai apie tai kalba ne vienas artimos aplinkos žmogus, suabejoja ir didžiausias skeptikas.
Kadangi kiekvienas, perpasakodamas mėlyno autobusiuko legendą, pridėjo dar ir kelis savo žodžius, galutinis pagrobtų vaikų rezultatas buvo toks: du vaikai pagrobti Elektrėnuose, vienas – Vievyje.
Gaila, kad nepavyko atsekti gando židinio. Nė kiek nestebintų, jei antis paleista buvo atliekant kokį socialinį eksperimentą. Grėsmė parinkta tokia, kuri paveiktų kiekvieną – vaikų saugumas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pastebima informacija apie tai, kad dingsta žmonės. Tai – jautri tema, todėl abejingų dažniausiai nepalieka, o žmonės, norėdami bent kiek padėti, daro tai, ką gali – informaciją viešina. Žmonės dingdavo visada, tačiau anksčiau nebuvo tokių plačių galimybių apie dingimą skelbti. O, kaip sakoma, akys nemato – širdies neskauda. Kodėl tiesa negalėtų būti ir tai, kad vaikai grobiami ne tik kažkur Azijos pakraštyje, kaip kartas nuo karto praneša naujienų portalai, bet ir čia, Elektrėnuose?
Elektrėniškė, kuri pasidalino pranešimu, kurį jau citavau anksčiau, sakė, kad tai – ne jos idėja. Ji tiesiog pamatė informaciją draugės internetinėje paskyroje, o draugė – dar kitos draugės, ir taip be galo, be krašto. Visgi beprotiškai įdomu, kokiu tikslu sukelta ši masinė psichozė. Jei netyčia – puiku – šis atvejis pamokys elektrėniškius kritiškumo vertinant gandus.
Kiekvienas elektrėniškis, susirūpinęs vaikų saugumu, viešino žinią kaip įmanydamas. Kai kurie ir tiesos ieškoti mėgino – rašė, skambino, atėjo į redakciją, besikreipdami maždaug taip: „Niekur neradau jokių žinučių apie šiuo metu aktualią temą: tamsus VW markės autobusiukas grobia vaikus. Būtų tikrai naudinga, jei paklaustumėt policijos apie šį įvykį ir parašytumėt kokį straipsnį. Nes pas sūnų penktadienį mokykloje direktorė perspėjo, kad vaikai saugotųsi minėto automobilio. Manau, visiem tėvams būtų aktualus toks straipsnis, ypač ką daro mūsų policija norėdama sučiupti šiuos nusikaltėlius. Ar saugu mūsų vaikams eiti namo iš mokyklos ir apskritai vaikščioti po miestą? Nes kol kas manau, kad tai nėra saugu“.
Pasidomėjome, paklausinėjome. Policija apie jokį vaiko pagrobimą oficialių pareiškimų negavo. Savivaldybė taip pat girdėjo tik gandus.
Tiesa, naujas mėlynas autobusiukas prie mokyklų vaikus tikrai renka, tačiau ne grobia juos, o veža sportuoti.
Vieną tokį visai neseniai nusipirko Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla.