Šeštadienį į posėdį Kaune susirinkusi LiCS taryba daugiausia laiko skyrė politinės padėties apžvalgai, kurią parengė sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.
Anot LiCS pirmininko, apžvelgta ne tik valstybės politika, bet ir partijos pasiekimai, daromi ir dar reikalingi padaryti darbai.
Eltos paklaustas, ar nematąs tam tikros takoskyros tarp jo šalininkų ir oponentų, kurie pasipriešino ketvirtadienį Kaune vykusiame LiCS skyriaus ataskaitos ir rinkimų susirinkime ir nepritarė A. Zuoko proteguojamo liberalcentristo į skyriaus pirmininkus kandidatūrai, partijos vadovas patikino, kad "skilimo partijoje tikrai nėra".
"Aš esu už tai, kad Kauno skyrius turėtų iš naujo atgimti ir atgauti kauniečių pasitikėjimą. Manau, tie skyriaus pasikeitimai matomi ir jaučiami. Tik mane nuliūdino tam tikri prieštaravimai tame susirinkime, gal tai reiškia, kad skyriui neužteko ryžto tikrai atsinaujinti. Tačiau skilimo partijoje tikrai nėra", - tikino partijos lyderis.
Trečius metus iš eilės LiCS Kauno skyriui išrinktas vadovauti Robertas Stanionis Eltos korespondentei aiškino truputį kitaip: "Kaunui, - jo teigimu, - užteko ryžto išlikti savimi ir patiems apsispręsti, kokie žmonės turi būti skyriaus vadovais. Bandymas įpiršti vieną ar kitą kandidatą, švelniai tariant, nuvylė daugelį skyriaus narių, nes, jų nuomone, galimybė pasirinkti vadovą iš kelių kandidatūrų turi išlikti visuose partijos struktūros lygmenyse".
Anot R. Stanionio, takoskyros tarp vienos partijos narių tiek skyriuje, tiek visoje partijoje neturi likti ir "skyrius viską darys, kad to nebūtų. O tai, kad žmonės visoje Lietuvoje, kaip ir Kaune, laisviau reiškia savo mintis, gina savas pozicijas, tik pasitarnauja demokratijos tvirtėjimui".
Kaune vykusiame LiCS tarybos posėdyje aptarta Europos Parlamento rinkimų eiga, kiti klausimai, priimta rezoliucijų. Vienoje iš jų pasakyta, kad liberalcentristai nepalaiko planų įvesti visuotiną nekilnojamojo turto mokestį, esą jis tik dar labiau padidintų gyventojų nemokumą.
Be to, LiCS tarybos patvirtintoje rezoliucijoje Ministras Pirmininkas raginamas kuo greičiau priimti atsakomybę dėl LEO likimo bei realiais veiksmais, o ne vien žodžiais spręsti šalies energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo klausimus.
"Mes manome, kad Lietuvos vyriausybei trūksta lyderystės, nebijojimo prisiimti atsakomybę. Tačiau tikiu, kad šalies Prezidentė padės pastumti Vyriausybės veiksmus teisinga linkme, kai bus galvojama ne tik apie biudžeto pajamas, bet ir apie valstybės piliečius", - Eltai sakė A. Zuokas.
Jo teigimu, Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kokia LEO ateitis, ir ryžtingai priimti valstybei reikalingus sprendimus. O kol kas Vyriausybė bando primesti sprendimų priėmimą Prezidentei, kas, A. Zuoko manymu, nėra garbinga.
Birželio pabaigoje numatyta sušaukti eilinį LiCS suvažiavimą.