Priežastys dvi
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, komentuodamas po truputį Ukrainą pasiekiančia reikalinga karine ginkluote, argumentavo politiniais išskaičiavimais.
„Bent jau mano vertinimu, vakaruose yra sudarytas savotiškas planas tos paramos Ukrainai. Visas tas žaidimas aplink tą paramos tiekimą vyksta atitinkamai su tuo planu. Lemia branduolinis faktorius, kuriuo disponuoja Rusija. Ir su tuo susijęs tas eskalavimo, deeskalavimo žaidimas“, – savo įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi G. Ažubalis.
Jis teigė, jog niekas nenori situacijos eskaluoti tiek, kad būtų peržengtas branduolinio ginklo naudojimo riba. Bet kita svarbi priežastis – Rusijos subyrėjimo ir iš to išplaukiančių procesų baimė.
„Kitas dalykas – dar yra susijęs su tuo, kad yra baimė, kokia panaši buvo ir 1991 metų sausio 13 dieną, tai yra Rusijos totalus subyrėjimas, kas ten bus. Ir čia, turbūt, vėl grįžtame prie branduolinio ginklo faktoriaus. Siekiant valdyti situacija vakarų lyderiai turi savotišką planą dėl tos paramos Ukrainai“, – teigė atsargos pulkininkas G. Ažubalis.
Jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ taip pat įvertino ir Vokietijos, bei JAV vadovų pareiškimą, kad naikintuvų F–16 Ukrainai neteiks. Atsargos pulkininkas G. Ažubalis teigė, jog situacija primena diskusijas dėl tankų, ar kitos ginkluotės.
„Prisiminkime, pradėjo nuo šalmų, o dabar jau (tiekia, aut. p.) tokias sistemas, apie kurias praėjusiais metais nedrįstume kalbėti. Tai yra laikomasi tos pačios strategijos. Ir, na, kaip matome su kiekvienu žingsniu yra perduodama vis labiau sofistikuota ginkluotė. Ir ta ginkluotė vis labiau ir labiau yra pajėgesnė savo kovinių pajėgumų prasme“, – kalbėjo G. Ažubalis.
Atsargos pulkininkas G. Ažubalis Žinių radijo eteryje sakė, kad po metų Ukrainoje vykstančio Rusijos sukelto karo, vakarai vėl priėjo prie tos pačios linijos – naikintuvų tiekimo. Apie tai, kaip priminė Žinių radijo pašnekovas, buvo kalbama pačioje invazijos pradžioje – prašyta uždengti Ukrainos dangų.
„Sakyčiau, kad tuose štabuose, kuriuose yra svarstoma ir teikiama parama, šis klausimas nuolat guli ir yra gvildenamas. Ir dėl tam tikrų priežasčių, kurių nedrįsčiau čia spėti, taip griežtai pasisakoma“, – aiškino jis.
Modernūs naikintuvai yra labai lengvai pritaikomi bet kokiai misijai, pabrėžė atsargos pulkininkas G. Ažubalis.
„Pagrindinė naikintuvo užduotis yra oro erdvės gynyba, ji vykdoma nuo žemės, vykdoma ir ore, kai jau orlaiviai kovoja su priešininko orlaiviams. Ir visam tam užtikrinti yra reikalinga labai gera vadovavimo ir valdymo sistema, žvalgyba“, – Žinių radijo laidoje sakė atsargos pulkininkas G. Ažubalis.
Kas toliau?
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis Žinių radijo eteryje dalijosi mintimi, kad vakarai peržengs ir šią dabar brėžiamą raudoną liniją – naikintuvų tiekimą Ukrainai.
„Tikėtina, kad peržengs. Kadangi tankų linija jau peržengta, bendroje sumoje jau virš 300 tankų ruošiamasi perduoti. Tikėtina, kad bus peržengta ir ši linija. Norėtųsi, kad kuo greičiau“, – sakė jis.
V. Malinionis dar pridūrė, jog naikintuvai – jau vėluoja. Atsargos pulkininkas V. Malinionis tikino, jog Ukraina ruošia atkirtį Rusijos pajėgoms.
„Kai Rusija vykdė mobilizacijos procesą, buvo gerų galimybių Ukrainai kontratakuoti. Bet tam, kad organizuotum gerą ataką, reikia pasiruošti. Aišku, kad vėluoja – mažiausiai porą mėnesių vėluoja, yra ir tokių vertinimų. Geriau vėliau nei niekada, žinoma.
Tai dabar, ką ukrainiečiai gebės padaryti, kaip jų pačių ekspertai sako, kad maždaug balandžio–gegužės pabaigoje sugebės sugeneruoti tam tikrą kumštį su tankais, su artilerija, aišku, aviacija ir gebės efektyviai kontratakuoti. Dabar jiems yra svarbu atlaikyti tą puolimą, kuriam ruošiasi Rusija, apie tai praneša Ukrainos žvalgyba“, – sakė Žinių radijo pašnekovas.
Ukrainos pajėgos iš Rusijos kariuomenės didelio aktyvumo tikisi vasarį ir kovą.
„Dabar, aišku, reikia ukrainiečiams tą bangą atlaikyti ir išlaikyti iniciatyvą kažkokiu būdu. Ir sėkmingai kontratakuoti. Manau, kad Rusija puolimą vystytų viena, arba maksimaliai – dvejomis kryptimis. Kadangi jie turi žmogiškųjų resursų didelius skaičius. Bet jų ta technika, ginkluotė nepasižymi labai geru efektyvumu, nėra moderni.
Todėl jie pagal visą 1500 kilometrų frontą tikrai neišskaidys visko. Ir bandys turbūt paimti vieną ar dvi kryptis. Aišku, tikslas yra Donbaso regiono užėmimas“, – įžvalgomis dalijosi atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Kitas Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas G. Ažubalis tikino, jog kiekvieną dieną situacija Donecko fronte prastėja.
„Kadangi mes vėluojame su tiekimu, o jie – didvyriškai laikosi, bando išlošti laiko, o mes laiku nesugebame pateikti... Jeigu tie tankai būtų atėję kelis mėnesius anksčiau, mes matytume kitą rezultatą“, – argumentavo jis.
G. Ažubalis priminė ir vokiečių paskaičiavimus, jog patys pirmieji tankai iš jų šalies Ukrainą pasieks tik kovo mėnesio pabaigoje.
„Nežinau, kaip ten bus... Juk kiekvieną dieną tankai būna išmušami – tiek rusų, tiek ir ukrainiečių pusėje. Ir gali būti, kad tais tankais tiesiog teks užkaišioti skyles, atstatyti pajėgumus. Ir matysime stabilizavimą fronto, gynybos kietesnės vykdymą, bet ne kažkokius didesnius praradimus Rusijos pajėgų“, – sakė atsargos pulkininkas G. Ažubalis.
Savo ruožtu, V. Malinionis, kalbėdamas apie ateitį teigė, jog Ukraina karo dar nelaimėjo. Net dabar ji turi šansus karą pralaimėti.
„Viskas priklausys nuo to greičio ir efektyvumo – kaip vakarai sugebės paremti, kaip greitai bus priimti sprendimai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Malinionis.