Atsargos majoras sudėliojo akcentus, kas indikuotų artėjančią grėsmę, kaip pasitraukti iš pavojaus zonos ir ko jokiu būdu nedaryti

Specialistai kone vienbalsiai sutinka, kad taika Europoje ir Lietuvoje priklauso nuo karo baigties Ukrainoje. Karus laimi valstybės, turinčios stipresnę valią kovoti ir didesnius resursus. „O ar mes turime žinių apie pilietinį pasipriešinimą ir esame pasirengę priešintis?“ – seminare auditorijos retoriškai klausė pranešėjas atsargos majoras Albertas Daugirdas. Jis paaiškino, kaip pastebėti neišvengiamai artėjančios krizės indikatorius ir „išlošti“ laiko savo ir šeimos saugumui padidinti. Be to, davė gausybę praktinių patarimų, kaip elgtis evakuacijos iš karo zonos atveju ar likus joje: „Nereikia ir karo – paruoštukai pasiteisina“, – užtikrino A. Daugirdas.

Anot atsargos majoro, kuo daugiau žinių žmogus turi, tuo tvirčiau stovi ant žemės: „Neapgaudinėkite savęs nei būdami per daug optimistiški, nei pesimistiški. Ieškokite pragmatinio viduriuko – atlikite namų darbus, apsaugokite šeimą, paprotinkite artimuosius ir darykite, kas jūsų galioje – pasirūpinkite bent maisto ir vandens atsargomis. Tai didina ne tik jūsų atsparumą, bet ir valstybės galios lygį. Kai mes, kaip atskira ląstelė, galime ilgiau gyvuoti savarankiškai, valstybė automatiškai stiprėja.“

Atsargos 72 valandoms, A. Daugirdo įsitikinimu, yra ne atsargos, o piknikas. „Galvokite savo galva. Karas retai baigiasi per tris paras, o net jam ir pasibaigus dar kurį laiką gali visko trūkti. Vokiečių valdžia kai kurių žemių gyventojams paskelbė – paramos nelaukite mėnesį, nes tiek laiko valstybei reikėtų persiorganizuoti. Švedai rekomendavo atsargų turėti trims mėnesiams. Ir tai nėra fanaberija – vertinamos realios logistikos ir infrastruktūros galimybės“, – Lietuvos karių asociacijos „Keliautojų klubas“ seminare „Pilietinis (neginkluotas) pasipriešinimas – taip pat ginklas“ kalbėjo A. Daugirdas.