Buvusį muitininką, vienintelį išgyvenusį Medininkų žudynes, dabar šalies evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organo Sinodo vadovą Tomą Šerną į susitikimą su miesto meru Vitalijumi Satkevičiumi atlydėjo evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius ir Panevėžio religinės bendruomenės pirmininkas Petras Romualdas Puodžiūnas. Vizito tikslas – įteikti miesto vadovui prašymą skirti žemės sklypą būsimai evangelikų reformatų bažnyčiai statyti Panevėžyje.
Tačiau V. Satkevičius garbaus svečio iš Vilniaus priimti savo darbo kabinete negalėjo – invalido vežimėlyje sėdintiems neįgaliesiems patekti į trečiame aukšte esančias mero valdas nėra jokios galimybės. Tad T. Šerną ir jo palydą miesto vadovas sutiko pirmojo aukšto Priėmimo skyriuje. Svečiai iš pradžių kiek nustebo, bet vėliau T. Šernas sakė: „Svarbiausia, kad meras atrado laiko susitikti ir aptarti labai opią problemą. Be to, puikiai suprantame – Savivaldybės pastatas statytas seniau ir nėra pritaikytas sėdintiems vežimėliuose invalidams patekti į visus pastato aukštus.“
Prašė bendruomenės vardu
V. Satkevičiui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organo Sinodo vadovas įteikė prašymą skirti žemės evangelikų reformatų bažnyčiai statyti. Anot T. Šerno, šventovei reikėtų maždaug 10 arų sklypo.
„Mums svarbiausia – žemės sklypas, – aiškino evangelikas reformatas. – Pinigų neprašome, nes puikiai suprantame ekonominę padėtį.“
Pasak svečio, jeigu atsirastų bent menkiausia galimybė skirti žemės sklypą, jame iškiltų ne tik bažnyčia, kurioje vyktų pamaldos. Pastatas būtų pritaikytas ir kitai religinės bendruomenės veiklai. „Čia galėtų vykti užsiėmimai, rinktis bendruomenė, – aiškino Sinodo vadovas. – Tai būtų funkcionalus pastatas. Tačiau pirmiausia tai būtų Panevėžyje veikiančios evangelikų reformatų religinės bendruomenės maldos namai. Toks poreikis yra, nes Panevėžyje įsikūrusi religinė bendruomenė.“
Kartu su T. Šernu atvykęs evangelikų reformatų kunigas R. Stankevičius „Panevėžio balsui“ aiškino, kad mieste religinė bendruomenė vienija 100 narių. „Jų yra daugiau, – teigė jis. – Juk matome, kiek žmonių susirenka į sekmadienio pamaldas. Beje, jos ir dabar vyksta. Mus evangelikai liuteronai draugiškai priima į savo bažnyčią.“
Didžiausios evangelikų reformatų bendruomenės yra Biržuose ir Kėdainiuose, tačiau, R. Stankevičiaus teigimu, labai norėtųsi, kad Panevėžio valdžia suteiktų galimybę ir vietos tikintiesiems turėti savo maldos namus.
Nori savo bažnyčios
Evangelikai reformatai žino, kad kunigas Robertas Pukenis yra užsimojęs Panevėžio kultūros ir poilsio parke statyti popiežiaus Jono Pauliaus II vardu pavadintą santarvės šventovę. T. Šernas balandžio 24 dieną buvo atvykęs į Panevėžį, kai vyskupas Jonas Kauneckas šventino dešimt medžio skulptūrų, pastatytų netoli tos vietos, kur ateityje iškils santarvės rūmai. Šios konfesijos atstovai sako esantys už santarvę, bendruomeniškumą ir ekumeniškumą, tačiau norintys, kad jiems būtų skirtas atskiras žemės sklypas bažnyčiai statyti.
Lietuvos evangelikų reformatų parapija yra mažiausias Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo (tačiau labai reikšmingas) administracinis vienetas ir turi Sinodo apibrėžtą bažnytinės savivaldos autonomiją. Didesnės parapijos laikomos tos, kurios turi daugiau nei 200 parapijiečių. Šiuo metu tai yra Biržų ir Vilniaus parapijos ir galimybę tokiomis būti turi Papilio, Nemunėlio Radviliškio (Biržų rajone), Kauno, Panevėžio, Klaipėdos parapijos. Lietuvoje evangelikais reformatais save laiko apie 7 tūkstančius žmonių.
Žadėti neskubėjo
Miesto meras svečiams nežadėjo iškart surasti žemės sklypą ir juo labiau miesto centre. V. Satkevičius smalsavo, ar jis būtinai turi būti toje vietoje, kokio dydžio bažnyčia bus statoma. Svečiai patikino, kad sklypo užtektų šiek tiek didesnio už tuos, kokius anksčiau skirdavo kolektyviniuose soduose, – ne šešių, o bent 10 arų dydžio. Tačiau geriausia, kad jis būtų kuo arčiau miesto centro, nes patogiau žmonėms.
Evangelikai reformatai pažadėjo: jei bus skirtas žemės sklypas šventovei statyti, šalia jos jie įrengs automobilių stovėjimo aikštelę.
Miesto galva T. Šerno prašymą nukreipė Savivaldybės administracijos direktorei Kristinai Vareikienei ir paprašė svečių artimiausiu metu pateikti aiškinamąjį raštą, kad klausimą būtų lengviau svarstyti Tarybos kolegijos ir komitetų posėdžiuose.
Nieko baisaus nemato
Panevėžio vyskupijos generalvikaras, kunigas, bažnytinės teologijos mokslų daktaras Romualdas Zdanys „Panevėžio balsui“ teigė nematantis nieko baisaus, jei Panevėžyje atsiras dar viena šventovė. Juolab kad evangelikai reformatai – tradicinė religinė bendruomenė.
„Atskilę nuo Romos bažnyčios evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių. Kai kuriais klausimais, teologine prasme, jų tikėjimas skiriasi nuo tradicinio katalikų. Tai ne sekta, o tradicinė religinė bendruomenė. Tik nesidomėjau ir nežinau, kiek Panevėžyje yra evangelikų reformatų. Todėl ne man spręsti, ar reikia evangelikų maldos namų“, – aiškino dvasininkas.
Lietuvos evangelikai reformatai
Lietuvos evangelikų reformatų tikėjimas ir jo tradicija paremta Šventuoju Raštu – Senojo ir Naujojo Testamentų tiesomis bei mokymu. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje reformatai klojo demokratinės, apsišvietusios visuomenės pamatus. Daugelis kraštų, kur reformatai išliko dauguma, iki šių laikų pasižymi aukšta darbo etika, demokratijos puoselėjimu ir rimtu požiūriu į švietimą. Pagrindiniai evangelikų reformatų išpažinimo raštai yra „Heidelbergo katekizmas“ ir „Šveicariškasis išpažinimas“.
Beje, Lietuvos evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai glaudžiai bendradarbiauja. Jie 1570 metais pasirašė Sandomiero susitarimą, kuriuo įsipareigojo gerbti vienas kito tikėjimą bei apeigas, o reikalui esant keistis kunigais bei puoselėti tarpusavio paramą sunkiais laikais. Susitarimas galioja iki šių dienų.
Dosjė
Tomas Šernas – Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas 1991 metų liepos 31-osios Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios konsistorijos viceprezidentas. Birželio 24 dieną jis tapo aukščiausio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organo Sinodo vadovu – generaliniu superintendentu. Šioms pareigoms jis paskirtas 3 metų kadencijai.