Tokie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu vasario mėnesį atlikus visuomenės nuomonės apklausą.
Pats R. Karbauskis DELFI teigia, kad reitingai gali žemėti dėl to, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Vyriausybė patiria kritiką. Pasak jo, galbūt kritikai tikisi, kad visi sprendimai bus priimti tuoj pat arba apskritai nepageidauja jokių sprendimų.
„Dabar mes sulaukėme pavasario sesijos ir sprendimai taps faktu, jie įsigalios. Ir aš manau, kad tuomet tai turės priešingą poveikį reitingams", - sako R. Karbauskis.
„Tai, ką mes ruošiamės daryti, niekas nedarė dvidešimt penkerius metus", - priduria politikas, nedetalizuodamas, kas tai per darbai.
R. Karbauskis sako, kad partijoje ir frakcijoje Seime sutarta, jog šiuo laikotarpiu į reitingus reikia kreipti mažiausią dėmesį: „Nors jie ir dugną pramuštų".
Pasak politiko, dabartinei valdžiai susiklostė palanki situacija, mat iki 2019 m. jokių svarbių rinkimų nebus, todėl reitingų šuoliai ir kryčiai nėra itin svarbūs.
Tiesa, sausio mėnesį vykusiame suvažiavime R. Karbauskis teigė, kad visi naujosios valdžios kritikai išsilauš dantis, nes visuomenė jiems nepritaria. Paklaustas, ar tai reiškia, kad klydo, politikas klaidos nepripažino: „Ne, aš neklydau. Jūs tikriausiai matote procentus, kaip visuomenė vertina žiniasklaidą".
Valstiečių populiarumas mažėja
Remiantis apklausa, populiariausia partija išliko R. Karbauskio vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet jos populiarumas truputį smuko. Kai klausiama, už ką balsuotų, jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, valstiečius žaliuosius vasario mėnesį paminėjo 21,9 proc. apklaustųjų. Partijos populiarumas per mėnesį smuktelėjo 4,6 procentiniais punktais.
Antroji partija pagal populiarumą Lietuvoje – neseniai pirmininką Gabrielių Landsbergį perrinkusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Balsuoti už konservatorius vasario mėnesį norą pareiškė 12,9 proc. respondentų. Nuo sausio mėnesio konservatorių reitingas sumažėjo 0,5 procentinio punkto.
Toliau rikiuojasi naują pirmininką renkantys socialdemokratai, už kuriuos balsuoti norėtų 7,7 proc. apklaustų gyventojų. Šios politinės jėgos populiarumas nuo sausio mėnesio sumažėjo 2,5 procentinio punkto.
Remigijaus Šimašiaus vadovaujamas Liberalų sąjūdis tradiciškai užima ketvirtą vietą: už liberalus balsą atiduotų 6,4 proc. respondentų. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį.
Likusios partijos neperžengtų 5 proc. barjero, taikomo daugiamandatei apygardai. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą balsuotų 3,9 proc. apklaustųjų, už „Tvarką ir teisingumą“ – 3,1 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją – 2,6 proc.
Dar 8,5 proc. apklaustųjų balsuotų už kitą nepaminėtą partiją, 20,3 proc. – nebalsuotų, 12,7 proc. – nežinojo, kaip atsakyti.
R. Urbonaitė: nėra turinio, bet yra skandalai
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad, viena vertus, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai artėja prie valdančiosioms partijoms būdingų ribų, antra vertus, atspindi, kad naujoji valdžia nepademonstravo, ką gero ji planuoja nuveikti per kadenciją.
„Iš tiesų partijoms nėra būdingi tokie reitingai apskritai. Taigi nepaisant to, kad atsirado naujas darinys, kuriam suteiktas didžiulis pasitikėjimas kreditas, kuris sugeba sujudinti erdvę ir kuris atrodo tarsi gaivus oro gūsis, tai yra grįžimas į normalią būseną", - sako R. Urbonaitė.
Tačiau politologė pažymi, kad prie reitingų smukimo (per du mėnesius sumažėjo 8,8 procentiniais punktais) prisidėjo ir R. Karbauskio karas su žiniasklaida bei aiškių tikslų, ką ketina veikti nauja valdžia, nebuvimas.
„Jeigu ir toliau matysime valdžios nepasiryžimą gerinti Seimo įvaizdį, komunikacines klaidas, o dar blogiau, jei nematysime turinio, tuo labiau tie reitingai gali kristi", - sako R. Urbonaitė.
Pašnekovė teigia, kad kol kas gyventojai pasitikėjo pažadais, bet po truputį ateina momentas, kai bus pradedama reikalauti turinio – konkrečių darbų, tikslų, planų. Jei turinys, tai yra būsimi darbai, bus nekokybiški, nusivylimas vėl gali augti, o jei turinio nebus – gali būti dar blogiau.
R. Urbonaitė pažymi, kad įtakos turi ir su Greta Kildišiene siejamas skandalas, kuris liko lyg ir praeityje, bet atsakymai į klausimus nepateikti, nes buvusi parlamentarė dabar yra privatus asmuo. Pavyzdžiui, iki šiol neaišku, iš kokių finansinių šaltinių gyveno G. Kildišienė, kai jos deklaracijoje nurodoma, jog per 2015 metus moteris gavo 4367 eurų pajamų. Nėra visiškai aišku ir kaip buvo išmokamas automobilis „Range Rover", mat iki sutarties nutraukimo kas mėnesį už jį buvo mokama po 1000 eurų ir daugiau, o prieš keliolika metų gauta išmoka už žuvusį brolį nepagrindė visų išlaidų.
„Valstiečiai prarado tuos žmones, kurie nepasižymi aklu arba neracionaliu tikėjimu, kuriems tie skandalai turi poveikį", - sako politologė.
Jos nuomone, keistai atrodė ir R. Karbauskio karas su žiniasklaida, mat politikas nepateikė argumentų, tik skundėsi esąs puolamas.
Apklausa buvo atlikta dar iki Vyriausybei pateikiant programos įgyvendinimo priemonių planą, tačiau R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad visuomenė mažai girdi apie būsimas reformas.
S. Skvernelis ypač populiarus, bet kreivė žemyn
Mažėjant Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumui, šiek tiek smuktelėjo ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingai, nors šis politikas vis tiek yra neįtikėtinai populiarus.
Kai klausiama, kuris politikas geriausiai tinka ministro pirmininko pareigoms, S. Skvernelį pamini 36,8 proc. respondentų. Jo populiarumas per mėnesį sumenko 3,1 procentinio punkto, tačiau S. Skvernelis savo darbo pradžioje yra kur kas populiaresnis už buvusį premjerą Algirdą Butkevičių, jo paties darbo pradžioje 2013 metais.
Dar 9,6 proc. apklaustųjų premjeru norėtų regėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį G. Landsbergį. Per mėnesį jo reitingas paaugo 1,8 procentinio punkto.
Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius taip pat išlaikė savo gerbėjų dalį: 4,1 proc. respondentų mano, kad būtent jis geriausiai tinka ministro pirmininko pareigoms. Nuo sausio mėnesio jo reitingas krito 0,9 procentinio punkto.
R. Karbauskio gebėjimu eiti premjero pareigas neabejoja 4,3 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį taip manančių buvo 0,5 procentinio punkto mažiau.
Toliau potencialių premjerų sąraše figūruoja ekonomistas Gitanas Nausėda (3,7 proc.), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (2,7 proc.), europarlamentaras Antanas Guoga (2,4 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilja Blinkevičiūtė (2,2 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (1,5 proc.), konservatorių Seimo narys, ekspremjeras Andrius Kubilius (1,4 proc.).
Suprastėjo Vyriausybės veiklos vertinimas
Per mėnesį, remiantis visuomenės nuomonės apklausa, suprastėjo Vyriausybės veiklos vertinimas.
Sausio mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 45,8 proc. respondentų, vasarį – 38,6 proc.
Neigiamai ir greičiau neigiamai sausį Vyriausybę vertino 40 proc. apklaustųjų, vasario mėnesį – 49,1 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų vasario 17-24 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS" BŪTINA!