Galimybė fizinius asmenis atleisti nuo skolų mokėjimo Didžiojoje Britanijoje egzistuoja jau nuo XVI amžiaus vidurio. Per pastaruosius tris dešimtmečius fizinių asmenų bankroto institutas atsirado daugelyje Europos šalių. Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo tik 2013 m. kovo 1 d., todėl šalies teismų praktika nagrinėjant šios kategorijos bylas dar nedidelė. Kaip gali žmogus bankrutuoti Lietuvoje, kokios yra teisinės fizinio asmens bankroto procedūros, ar šis procesas veiksmingas – komentuoja teisėja J. Gailevičienė.
– Jau antrus metus nagrinėjamos bylos, susijusios su fizinių asmenų bankrotu. Kaip vertinate galimybę atleisti fizinius asmenis nuo skolų mokėjimo – ar bankroto procedūra veiksminga?
– Fizinio asmens bankrotas turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau ši procedūra neabejotinai reikalinga. Iki įstatymo įsigaliojimo skolos iš fizinių asmenų galėjo būti išieškomos iki gyvenimo galo, o gautos lėšos iš karto būdavo panaudojamos asmens finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai neskatino fizinio asmens ieškoti labiau apmokamo darbo, gauti didesnių pajamų, be to, asmenys nebuvo suinteresuoti dirbti sąžiningai ir legaliai.
Neretai manoma, kad asmenys, pasirašydami sutartis su kreditoriais, visada privalo įvertinti savo finansines galimybes ir apgalvotai prisiimti finansinius įsipareigojimus. Jei visa taip gerai apgalvojama, gali atrodyti, kad bankroto procedūra nepagrįstai sudaro galimybes išvengti skolų grąžinimo, gali būti piktnaudžiaujama šia procedūra.
Vis tik realybė yra kitokia. Sudarydami sutartis su kreditoriais asmenys dažniausiai negali numatyti, jog neteks darbo, pajamų, susirgs, nutrauks santuoką ar įvyks kokia nelaimė, dėl kurios asmuo bus nebepajėgus vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Be to, bankroto procedūra ne tik sudaro skolininkui galimybę iš naujo pradėti visavertį gyvenimą be skolų, bet pardavus nemokaus asmens turimą turtą bent iš dalies gali būti padengiami ir kreditorių reikalavimai.
– Ar kiekvienas fizinis asmuo Lietuvoje gali bankrutuoti?
– Nuo 2013 m. kovo 1 d. kreiptis į Lietuvos teismus dėl bankroto bylos iškėlimo gali fiziniai asmenys. Fizinio asmens bankroto įstatymo taikymas nėra susietas su fizinio asmens pilietybe, nuolatine gyvenamąja, darbo vieta Lietuvoje. Dėl bankroto bylos iškėlimo į Lietuvos teismus gali kreiptis tiek Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintis ir čia dirbantis asmuo, tiek ir asmuo, kuris gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Bankrutuoti siekiantis asmuo Lietuvoje turi turėti turto, kreditorių, skolinių įsipareigojimų.
– Kokias sąlygas turi atitikti bankrutuoti siekiantis asmuo?
– Visų pirma, fizinis asmuo turi būti nemokus. Antra, jis turi būti sąžiningas. Trečia, įstatymas numato, jog bankroto byla negali būti keliama, jei asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (pavyzdžiui, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, dėl azartinių lošimų). Ketvirta įstatymo keliama sąlyga yra ta, jog bankroto byla negali būti keliama asmeniui, kurio nemokumui įtaką darė jo baustumas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, kuriais pažeidžiama ekonomika, verslo tvarka, finansų sistema (pavyzdžiui, jis apgaule gavo kreditą, paskolą, nusikalstamu būdu legalizavo gautą turtą). Penkta, įstatymas nenustato galimybės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jei jis yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvis (pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas). Ir šešta, teisė kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo, įgyjama praėjus 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos, t. y. kai asmuo buvo pripažintas bankrutavusiu.
– Ar gali bankrutuoti sutuoktiniai?
– Sutuoktiniai taip pat gali duoti tiek bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir kreiptis dėl tokios bylos iškėlimo į teismą individualiai. Tačiau bankrutuojant tik vienam sutuoktiniui kitas sutuoktinis negali būti priverstas bankrutuoti, nes bankroto bylos iškėlimą inicijuoti turi teisę tik pats fizinis asmuo.
– Ką siekiantis bankrutuoti asmuo turi nurodyti pareiškime? Ko reikia, kad pareiškimas būtų priimtas ir toliau nagrinėjamas teisme?
– Įstatymas numato, kad pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Be to, pateikiamas fizinio asmens viso turimo turto sąrašas (pavyzdžiui, duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, sąskaitose esančias lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose, turimus grynuosius pinigus, jeigu jų suma viršija 1 MMA, akcijas, kitus vertybinius popierius ir kitą turtą) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus (pavyzdžiui, apie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį).
Pažymėtina, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo dienos, privalo apie tai raštu informuoti visus savo kreditorius, t. y. visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems yra skolingas.
Teikdamas pareiškimą asmuo gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokiu atveju prie pareiškimo pridedamas ir bankroto administratoriaus sutikimas atlikti bankroto procedūras. Bankroto administratorių sąrašą galima rasti Įmonių bankroto valdymo departamento interneto puslapyje bankrotodep.lt.
– Kas yra skolininko nemokumas – ar yra šios būklės piniginė išraiška?
– Įstatymas fizinio asmens nemokumą apibrėžia kaip asmens būklę, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (šiuo metu – 7500 Eur). Į šią sumą neįskaitomi reikalavimai (skolos), kurie negali būti nurašyti net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą, t. y. skolos dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties; reikalavimai dėl piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti; reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.
– Ar iškėlus bankroto bylą asmuo gali būti ramus ir skolos jam bus nurašytos?
– Nuomonė, jog bankroto procesas savaime reiškia visų ar dalies skolų nurašymą yra klaidinga. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant mokumo atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.
– Fizinio asmens bankroto procedūra negali vykti be asmens mokumo atkūrimo plano. Kodėl šis dokumentas toks svarbus?
– Bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane (kurį sudaro pats bankrutuojantis asmuo) numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei jo lėšų paskirstymas, tačiau konkretizuojamos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.
Parengto plano projektas tvirtinamas kreditorių susirinkimui pritarus. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
Kreditorių susirinkimas, nustatęs, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, gali nepritarti plano projektui. Pavyzdžiui, plane visos pareiškėjo pajamos įvardijamos kaip būtinos jo poreikiams tenkinti ir nenurodoma, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, plano projektas turi būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jei fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir kreditorių susirinkimas pakartotinai nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, nustatęs, kad planas neatitinka įstatymo reikalavimų, o kreditorių susirinkimo nepritarimas planui pagrįstas, plano netvirtina ir nutraukia fizinio asmens bankroto procedūrą.
– Kaip užbaigiama bankroto procedūra ir kiek laiko ji gali trukti?
– Bankroto procedūra gali būti užbaigiama keliais būdais. Vienas iš jų – bankroto procedūros nutraukimas, nustačius nesąžiningą bankrutuojančio asmens elgesį. Tačiau jei skolininkas viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu vykdė įstatyme nustatytas skolininko pareigas, jam atlikus paskutinį plane nustatytą mokėjimą ir bankroto administratoriui pateikus teismui plano įgyvendinimo aktą, teismas bankroto bylą baigia. Didžiausia bankroto procedūros trukmė – 5 metai.
Teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatoma, kad visus kreditorių reikalavimus skolininkas patenkino anksčiau nei numatyta plane, arba bankroto administratorius pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, arba skolininko kreditoriai atsisako savo reikalavimų.
Ar žinote, kad...
* 2013 m. pirmosios instancijos teismuose gauta 318 civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto, o 2014 m. – net 633;
* 2013 m. išnagrinėta 140, 2014 m. – 450 tokių bylų.
Daugiau apie Lietuvos teismus skaitykite www.teismai.lt.