Su tokia situacija susidūrė vilnietis Tomas, kurio tais pačiais metais, mėnesį ir dieną gimęs bendravardis ir bendrapavardis iš Kauno jį pavertė didžiuliu skolininku.
Apie savo skolas telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ vilnietis Tomas sužinojo vieną rytą, kai atėjęs į darbą buvo pakviestas pas administratorę – kreivai kolegą nužiūrėjusi moteris jam įteikė voką su teismo dokumentais. Juose – ne šaukimas liudyti į kokią nors bylą, o teismo įsakymas dėl skolos priteisimo.
Niekada reikalų su teismais neturėjęs Tomas drebančiomis rankomis ėmė skaityti dokumentus – juose be jokių užuolankų parašyta, kad jis „Bitė Lietuva“ yra skolingas 2 130 Lt ir nedelsiant privalo skolą padengti. Taip pat iš jo reikalaujama padengti bylinėjimosi išlaidas.
„Nesu „Bitės“ klientas ir niekada juo nebuvau“, – stebėjosi vilnietis Tomas, tačiau dokumentuose, kuriuos jo darbdavį įpareigojo įteikti teismas, tiksliai parašyta jo gimimo data.
Tiesa, gyvenamosios vietos adresas – ne tas: Vilniuje gimęs ir iki šiol jame gyvenantis Tomas nieko bendro neturėjo su Kaunu ir tuo labiau jame esančia Panerių g. Būtent šiuo adresu gyvena kaunietis Tomas.
Atidžiau pradėjęs skaityti dokumentus vilnietis Tomas pamatė, kad ir jo asmens kodas yra kitas, nei kauniečio Tomo. Tiesa, skiriasi tik keturi paskutinieji skaičiai.
„Esu niekam neskolingas“, – stebėjosi į nepavydėtiną situaciją pakliuvęs vilnietis Tomas.
Dokumentus dėl skolos priteisimo vilniečiui Tomui atsiuntė Kauno miesto apylinkės teismas, juos pasirašė teisėja Rita Liukaitytė. Tokia situacija, į kurią pakliuvo vilnietis, teisėją labai nustebino: „Negali taip būti“.
Tuo metu teisėjos padėjėjas Danas Lisas, išsiaiškinęs visas aplinkybes, sakė, kad teismas gavo bendrovės „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl skolos priteisimo, dokumentai buvo priimti ir išsiųsti kauniečiui Tomui į Panerių g. Šių dokumentų nepavyko įteikti – jie net du kartus grįžo į teismą.
Tuomet teismas „Sodroje“ patikrino duomenis ir surado Tomą, gimusį tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir net tą pačią dieną, tačiau gyvenantį ne Kaune, o Vilniuje. „Sodroje“ buvo duomenys ir apie Tomo darbo vietą – viena bendrovė Vilniuje.
Būtent šios bendrovės vadovui ir buvo įteikti dokumentai apie Tomo skolą, nurodant, kad jis privalo dokumentus įteikti skolininkui.
Pasak D. Liso, vilniečio Tomo darbdavys privalo teismui grąžinti visus dokumentus ir nurodyti, kad toks asmuo bendrovėje nedirba. Tuomet kreditoriui bus pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus, pareiškiant ieškininį reikalavimą. „Tomui nekyla jokios teisinės pasekmės, nes teismo įsakymas nėra įsigaliojęs“, – sakė jis.
„Dokumentus darbdaviui siuntėme, nes norėjome nustatyti tiesą – ar nėra tokio jūsų darbuotojo, ar jis yra, ar nėra skolininkas, – sakė D. Lisas. – Dažniausiai siunčiant dokumentus pagal gimimo metus į darbovietę dokumentus pavyksta įteikti, bet būna atvejų, kai darbdavys dokumentus grąžina, nurodydamas, jog toks asmuo nedirba.“
Pasak jo, situacija, į kurią pakliuvo vilnietis Tomas, yra unikali: „Kito tokio asmens nėra – mes bandome išnaudoti visas galimybes, siekdami užtikrinti ir kreditoriaus, ir skolininko interesus“.
Teisėjos padėjėjo teigimu, vilniečio Tomo darbdaviui pateikus duomenis, kad jis nėra tas asmuo, kurio ieško teismas, kreditoriui teks aiškintis, kas gi tas skolininkas.
„Nemanau, kad šioje situacijoje teismas elgėsi kaip nors netinkamai – mes tikrai bendradarbiaujame ir su darbdaviais, ir su skolininkais, stengiamės ir paaiškinti, nes kitą kartą žmogus būna labai išsigandęs – jokių santykių ir ryšių nėra turėjęs su teismais“, – sakė D. Lisas.
Jo teigimu, teismo įsakymą dėl skolos priteisimo teismas privalo priimti per vieną dieną po dokumentų priėmimo, o Civilinio proceso kodekse yra nurodyta, kad kreditorius net neprivalo nurodyti skolininko asmens kodo – pakanka jo gimimo datos.
„Bitė“ apgailestauja, kad nukentėjo niekuo dėtas žmogus
Bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė DELFI atsiuntė komentarą dėl susidariusios situacijos vilniečio Tomo istorijoje.
„Teismui pateikėme visus mūsų turėtus duomenis. Apmaudu, kad dėl teismo procese įsivėlusio netikslumo prašymas padengti skolą pasiekė niekuo dėtą asmenį. Apskritai tokie atvejai, kuomet tenka kreiptis į teismą dėl mobiliojo ryšio skolų yra reti – su kiekvienu vėluojančiu atsiskaityti bendraujame atskirai ir bandome rasti susitarimą. Tačiau kai tyrimo metu paaiškėja, kad sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu panaudojus svetimus duomenis, tuomet skolos iš nukentėjusiojo asmens tikrai nebereikalaujame“, – nurodė R. Latinytė.