Kaip DELFI pasakojo Utenos visuomenės sveikatos centro atstovė ryšiams su visuomene Elvyra Sabalytė, kai žmogus kreipėsi į gydytoją, tuo metu žymių, kad vystosi galimos komplikacijos, nebuvo. Vyras tiesiog šiek tiek karščiavo, jį kamavo sausas kosulys bei perštėjo gerklė.
Dar po dviejų dienų, ketvirtadienį, vyro būklė netikėtai pablogėjo – jam pakilo aukšta, 40 laipsnių siekianti temperatūra, jis ėmė vemti. Gydytojas vyrą išsiuntė į ligoninę, kur jis iškart buvo paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Paėmus kraujo mėginį, buvo nustatyta, kad pacientas serga naujuoju A(H1N1) virusu.
Šeštadienį vyro būklė ligoninėje dar labiau pablogėjo. Jam buvo prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Pirmadienį konstatuota paciento mirtis.
Medikai aiškinasi, ar vyriškis sirgo kokiomis nors lėtinėmis ligomis. Vakcina nuo sezoninio gripo jis nebuvo pasiskiepijęs.
Vyras buvo dirbantis, augino du sūnus. Kaip jau minėta, vienas iš jų anksčiau taip pat sirgo. Jam buvo diagnozuotas ūmus viršutinių kvėpavimo takų susirgimas.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę buvo patvirtintas pirmasis mirties nuo vadinamojo kiaulių gripo atvejis – Kauno medicinos universiteto klinikose mirė 14 metų berniukas.
Ligoninėse gydyta 400 žmonių
Sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko teigimu, praėjusią savaitę ligoninėse gydyta 400 žmonių. Intensyvios terapijos iš jų prireikė maždaug 30 žmonių, tačiau dauguma jų, pasunkėjus kvėpavimui, reanimacijoje išbūdavo ne ilgiau paros. Šiuo metu reanimacijoje gydomi 2 sunkūs ligoniai. Abu jie suaugę žmonės.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas patikino, kad pasirodę pranešimai, kad ligoninėje, kurioje buvo gydomas nuo pandeminio gripo miręs paauglys, nebuvo antivirusinių vaistų, nes jų neišdalino ministerija, neteisingi. Esą dar pernai ligoninėms buvo nurodyta, kad bent mažos antivirusinių vaistų atsargos turėjo būti kiekvienoje ligoninėje. Prasidėjus epidemijai visos ligoninės, kurios pateikė prašymus, galėjo vaistų pasiimti.
Anot A. Skiko, antrasis nuo naujojo gripo viruso miręs žmogus į medikus galėjo kreiptis per vėlai. Daugiau žinių apie šį atvejį jis teigė neturįs.
Epidemija bus skelbiama antradienį?
Paskutiniais duomenimis, gripo epidemija paskelbta 28-ose savivaldybėse. Didžiausias sergamumas pietryčių Lietuvoje, mažiausias – Žemaitijoje.
Antradienį susirinkę specialistai spręs, ar skelbti pandemiją visoje Lietuvoje. Pandemija šalies teritorijoje skelbiama, jei daugiau nei pusėje savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis siekia daugiau nei 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų arba serga daugiau nei pusė šalies gyventojų. Šiuo metu kaip tik taip ir yra. Šiuo metu karantinas paskelbtas 176-ose Lietuvos gydymo ir mokslo įstaigose.
„Pandemijos paskelbimas turės įtakos žmonių socialinei gerovei, tam tikroms ūkio šakoms, pareikalaus papildomų išlaidų sveikatos apsaugai. Tačiau gyvenimas tikrai nesustos. Tiesiog bus svarstoma dėl tam tikrų nacionalinio lygmens renginių atšaukimo, savivaldybėse bus taikomos tam tikros apribojimo priemonės. Kad nesustotų įmonių darbas, kad veiktų bankai, būtų teikiamos būtinos paslaugos, reikia derinti veiksmus.
Prireikus, bus prašoma ilgiau dirbti poliklinikų. Nors poliklinikų vadovai geranoriškai sutiko prailginti darbo laiką, tačiau bus išleistas ir ministro įsakymas. Kai viskas paliekama savieigai, kaip pastebėjome, procesas vyksta ne taip sklandžiai. Ministerija sulaukė daug skundų, kad gydytojai nevažiuoja pas karščiuojančius vaikus. Noriu priminti medikams, kad jeigu temperatūra yra aukštesnė nei 39 laipsniai, jie privalo apžiūrėti vaiką tą pačią dieną“, - teigė viceministras.
