„Susitarimo projektas, kurį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perdavė Europos Komisijos vadovui Josė Manueliui Barosso, ES Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy, yra siūlymas panaikinti vizų reikalavimus“,- rugsėjį pareiškė S.Lavrovas per televizijos kanalą „Rossija 1“. Ministro teigimu, Rusija kol kas nesulaukė reakcijos į savo siūlymą.
„Tikėsimės, kad atsakymo sulauksime vėliausiai iki eilinio Rusijos-Europos Sąjungos susitikimo, kuris vyks gruodžio pradžioje Briuselyje“, - teigė S.Lavrovas.
„Mes vėl priminėme, kad laukiame daugmaž konkrečių Europos Sąjungos pasvarstymų apie tai, ką dar mums reikia padaryti, kad panaikintume bet kokias mūsų partnerių ES abejones dėl to, kad laikas tokiam žingsniui mūsų santykiuose jau subrendo“, - pridėjo ministras.
Pasak „RIA Novosti“, tas pačias mintis rugsėjo pabaigoje išsakė ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
„RIA Novosti“ cituojamo Rusijos atstovo prie ES Vladimiro Čižovo teigimu, Rusija nesiekia gauti savo piliečiams automatiškai išduodamų leidimų dirbti visose ES šalyse, o siekia suteikti galimybę rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, jeigu joje ketina praleisti ne daugiau kaip 3-6 mėnesius.
„Baimės dėl emigracijos bangos šaknys eina iš 1990-ųjų metų laikotarpio, kai Europa galvojo, kad ją užplūs pabėgėliai iš Rytų. Europa sulaukė savo emigracijos bangos, bet ne iš Rytų, o Pietų“, - sakė V. Čižovas.
Renka paramą po vieną, priešinasi Rytų Europa
Liepos mėnesį po susitikimo Milane su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu Italijos premjeras Silvio Berlusconi neatmetė galimybės, kad bevizis režimas tarp bloko ir Rusijos gali tapti realybe, o problemą neva reikia spręsti kuo greičiau.
„Manau, kad ši problema gali būti išspręsta, bet, deja, tam reikia vieningo pritarimo“, - pasak „RIA Novosti“, jis pareiškė spaudos konferencijoje. Ir taip pat pridėjo, kad beviziam režimui priešinasi Rytų Europa.
Kita vertus, themoscowtimes.com atkreipia dėmesį, kad bent jau Rytų Europa dėl imigracijos tiek nesijaudina, galbūt net paremtų bevizį režimą su Rusija. Pasak portalo cituojamo Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto nario Marko Mihkelsono, Estija po to, kai įsijungė į Šengeno zoną 2007 metais, išaugo turistų iš Rusijos skaičius, kadangi bet kurioje šalyje suteikta Šengeno viza galioja visoje zonoje.
Rusijos premjeras V. Putinas taip pat pažadėjo bevizes keliones futbolo fanams, jeigu Rusija laimės galimybę rengti pasaulio čempionatą 2018 ar 2022 metais.
„Ria Novosti“ pažymi, kad Italija ir Ispanija suinteresuotos beviziu režimu su Rusija, nes daug turistų į šias Pietų Europos šalis atplūsta būtent iš Rusijos.
Vesti.ru praneša, kad prie bevizio režimo su Rusija rėmėjų šį rugsėjį prisijungė ir turistų mėgstamas Kipras.
Rusijos naujienų agentūrų cituojamos Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, turistai iš Rusijos Europoje pernai išleido 20,8 mlrd. JAV dolerių.
Kurčiųjų dialogas
Maskvos „Carnegie“ centras Rusijos ir Europos Sąjungos pokalbį dėl abiem pusėm svarbių klausimų vadina kurčiųjų dialogu. Centro analitiko Sergejaus Aleksašenkos teigimu, Europos Sąjunga siekia pagilinti investicijas į Rusiją, tačiau Rusija tampa nebylia, kai domimasi europinių bendrovių galimybėmis investuoti į Rusijos naftos ir gamtinių dujų verslą.
Kita vertus, ES tylos siena svarstant bevizio režimo su Rusija klausimus ar bent vizų išdavimo tvarkos palengvinimą, pasak analitiko, stebina, juolab, kad bevizio režimo poreikį labiau jaučia Rusijos visuomenė, o ne Rusijos vyriausybė.
Pasak S. Aleksašenkos, ekonominiai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos dabar primena padėtį šachmatų žaidime vadinamą abipusiu Cugcvangu: kai žaidėjų pozicijos, kurias jie būtų linkę išlaikyti, yra geresnės, nei tos, kurios būtų po bet kurio privalomo ėjimo.
Pasak Carnegie centro analitikų, vizų režimo palengvinimas suartintų Rusijos ir Europos Sąjungos piliečius bei verslo įmones ir ekonomiškai, ir kultūriškai. O tai ilgalaike prasme yra kur kas svarbiau nei biurokratų bendradarbiavimas. Analitikas mėgina ES tylą paaiškinti pavasarį ES sukrėtusiomis Pietų Europos šalių finansinėmis bėdomis. Tai esą nutolino ES lyderių mintis nuo vizų klausimo. Tačiau greičiausiai abi pusės – Rusija ir ES – nenori nei rimtai ekonomiškai bendradarbiauti, nei apskritai ką nors daryti, kas pakeistų padėtį, apibendrina S.Aleksašenka. Pasak britų transliuotojo BBC, bevizis režimas su ES būtų naudingas Rusijos verslui. Žurnalistų cituojamo audito ir konsultavimo bendrovės „Mauer Group“ tarptautinio bendradarbiavimo vadovo Aleksejaus Mirošnikovo, Rusijos verslininkai atideda investicijas ES šalyse, nes nėra tikri, ar galės pradėti ten verslą santykinai lengvai.
Ilgas kelias
Vokietijos EP narys Elmaras Brokas themoscowtimes.com aiškina, kad Rusijai bevizis režimas neturėtų būti suteiktas anksčiau nei Gruzijai ir Ukrainai. Kitu atveju, pasak jo, daugiausiai rusiškus pasus turintys nuo Gruzijos atskilusių regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojai galėtų į ES keliauti daug paprasčiau nei turintieji gruziniškus pasus. Tas pats galiotų ir Krymo gyventojams Ukrainoje, kurių dauguma turi rusiškus pasus.
„Mes neturime šiems žmonėms suteikti papildomų paskatų dar labiau suartėti su Rusija“, - teigė jis.
Rusija bevizio režimo klausimą vėl kelia dabar, kai Europa grumiasi dėl romų iškeldinimo iš Prancūzijos ir kai imigracijos klausimai paaštrėjo.
Jeigu rusai galėtų įvažiuoti į ES be vizų, ES piliečiai įvažiuotų į Rusiją be vizų taip pat. O tai, anot „Nezavisimaja gazeta“) apžvalgos, niekaip neapsaugotų nuo riziką mėgstančių turistų ar žurnalistų, užsimaniusių įkišti nosį į Ingušiją ar Čečėniją, ar kitus probleminius regionus, kuriuose Rusija dėmesio visiškai nepageidautų.
Be to, taip aktyviai bevizio režimo siekiančiai Rusijai reikėtų sutvarkyti ir susisteminti duomenų bazes, suderinti juos su ES, įrengti daugiau pakenčiamos kokybės ekonominės klasės viešbučių, investuoti į saugumą keliaujant šalies viduje, ypač lėktuvais.