Optimistiškiausiai Lietuvos gyventojai vertina įsidarbinimo galimybes Lietuvoje: šiemet daugiau gyventojų nei pernai (34% 2005 m. pavasarį ir 42% 2005 m. rudenį) mano, kad ateinantys metai šiuo požiūriu bus geresni, o trečdalis – kad bent jau tokie patys.
Tuo tarpu Europoje šiuo klausimu vyrauja pesimistinės nuotaikos – tik penktadalis europiečių tikisi, jog ateinančiais metais įsidarbinti savo šalyje bus lengviau.
70 % Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad mūsų šaliai narystė ES yra naudinga. Šis rodiklis labai aukštas, pagal jį Lietuva užima trečiąją vietą tarp 25-ių ES valstybių, nusileisdama tik Airijai (86 %) ir Liuksemburgui (75 %).
Lietuvos gyventojai ir jaučiasi turintys žinių, ir realiai žino apie Europos Sąjungą panašiai kaip vidutinis europietis.
10 balų skalėje bendras ES gyventojų žinojimo lygmens vidurkis yra 4.2 balo, o Lietuvos gyventojų – 4.1 balo. Be to, Lietuva išlaiko itin pozityvų požiūrį į ES: daugumos lietuvių akyse ji turi teigiamą bei geresnį įvaizdį palyginti su vidutinio europiečio.
Daugiau nei pusei lietuvių ES pirmiausiai reiškia laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur Europos Sąjungoje. Taip pat dažnos asociacijos su ekonomine gerove bei euru.
Pagrindiniai informacijos apie Europos Sąjungą šaltiniai tradiciškai lieka tie patys: televizija, radijas bei dienraščiai.
Tolimesnei ES plėtrai pritaria 69% lietuvių ir vidutiniškai 49% visų ES piliečių.
Palankiai nusiteikusių Turkijos narystės atžvilgiu lietuvių yra mažiau palyginti su ES vidurkiu.
Lietuviai palankiausiai žiūri į ekonomiškai stiprių šalių – Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos – priėmimą (čia lietuvių vertinimai labai panašūs į ES vidurkį). Kur kas labiau teigiamos nei ES vidurkis lietuvių nuostatos Rytų šalių atžvilgiu: žymiai daugiau lietuvių neprieštarautų, kad į ES įstotų Ukraina, Bulgarija ar Rumunija.