Tikėtina, kad šią vasarą ir rudenį aplankiusi nemažai JAV miestų paroda "Kryždirbystė Lietuvoje" kitų metų Vasario 16-ąją sutiks Jungtinių Tautų (JT) būstinėje. Parodos idėja kilo dar 2007-ųjų rudenį, kai JAV Lietuvių bendruomenės (LB) Kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė lankėsi tėvynėje ir susipažino su Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktore Birute Kulnyte. Artėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejiniai metai, ir viešnia iš JAV klausė muziejaus vadovės patarimo, kaip šią progą pažymėti Amerikoje.
"Iš anksto buvau sumaniusi atskleisti ilgą, turtingą lietuvių kultūros istoriją, rodyti autentiškus liaudies meno kūrinius. Tad B.Kulnytė pasiūlė rinktis kryždirbystę", - LŽ pasakojo D.Lukienė. 2008-ųjų birželį Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO ambasadorės Inos Marčiulionytės pastangomis kryždirbystės paroda buvo surengta šios organizacijos būstinėje Paryžiuje. Ji buvo gerai įvertinta, tad parodos rengėjų patirtimi dabar pasinaudota kuriant naują, JAV skirtą ekspoziciją.
Nukeldavo kepures
Lietuvos kryždirbystė 2001-aisiais buvo įtraukta į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą. Lietuva XIX amžiuje buvo vadinama kryžių kraštu. Šiuos padėkos ar meldimo ženklus prie savo namų statydavo ir šeimos, ir kaimo bendruomenės. Net jaunimas turėjo atskirą kryžių, prie kurio rinkdavosi melstis arba pasitarti. Provincijos kraštovaizdis buvo neįsivaizduojamas be šių mažosios architektūros paminklų.
To meto liudininkai pasakojo, jog kryžių buvusi tokia gausybė, kad juos vieną nuo kito skyrė vos keliasdešimt žingsnių. Kryždirbystės tradicija pradėta minėti nuo XVI amžiaus, tačiau šios srities tyrinėtojai įsitikinę, kad ji siekia Lietuvos krikštijimo laikus, XV ar net XIV šimtmečius. Kryždirbystė, patyrusi pasaulietinių įtakų, nuolat kitusi, gyva iki šiol. Tačiau kai kurie įpročiai išnyko nesugrąžinamai. Pavyzdžiui, dar iki sovietinės okupacijos vyrai, eidami pro kryžius ar koplytstulpius, nukeldavo kepures.
Užklupo sunkmetis
Kovo pabaigoje paroda, sudaryta iš LNM rinkinyje esančių kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, kitos ikonografinės medžiagos, pasiekė Vašingtoną. Kryždirbystės rinkinys yra senesnis nei kitos dvi - archeologinė ir istorinė - muziejaus kolekcijos.
Nuskraidinti parodą į JAV nebuvo lengva. Užklupo sunkmetis, ir LNM daug ką turėjo daryti savo lėšomis. LB Kultūros tarybos pirmininkė D.Lukienė padengė renginio išlaidas Amerikoje: sumokėjo už parodą lydinčių menininkų viešnagę, keliones, nupirko ir specialių stovų.
Domėjosi ne tik lietuviai
D.Lukienė siekė, kad paroda patrauktų ne tik Amerikos lietuvių, bet ir kitų šalies gyventojų dėmesį. Balandžio pradžioje ji pirmiausia buvo parodyta Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Paroda sulaukė nemažo dėmesio. "Ne tik tarp mūsų, išeivių, bet ir tarp Lietuvoje niekad nesilankiusiųjų, nemačiusiųjų tautinio meno", - teigė D.Lukienė. Ji taip pat buvo maloniai nustebinta parodos lankytojų būryje išvydusi kitų miesto galerijų darbuotojų, meno vertintojų. Ambasados patalpos ne itin tiko tokiam renginiui. Tad vienam parodos rengėjų dailininkui Sauliui Valiui, kuris taip pat rūpinosi kryždirbystės paroda Paryžiuje, teko gerokai pasukti galvą, kaip šia proga pritaikyti patalpas. S.Valius panaudojo net ventiliacijos angas, iš kurių nuleido eksponatus laikančias virveles.
Parodos kelionės
Išsinuomoję autobusiuką, parodos sumanytojai ir rengėjai kryždirbystės šedevrus per 10 valandų nuvežė į Detroitą, lietuviškos Dievo Apvaizdos parapijos kultūros centrą. Čia, lietuviškos bažnyčios koplytėlėje, paroda rodyta dvi savaitgalio dienas. S.Valius LŽ pasakojo, kad ne vienas lankytojas susigraudindavo, o D.Lukienė sulaukė labai šiltų komentarų. "Primena mano kaimą ir tuos laikus, kai kiekviename sodžiuje buvo kryžių, koplyčių ir koplytėlių. Tai įkvepia ir žadina prisiminimus", - įspūdžiais dalijosi moteris. Vėliau, jau vienos D.Lukienės pastangomis, "Kryždirbystė Lietuvoje" buvo pervežta į Čikagą, jos priemiestyje esantį Pasaulio lietuvių centrą, kur savaitgalį vyks Lietuvių dienos.
Mažosios architektūros paminklus liepos mėnesį galės apžiūrėti Čikagos centre esančio Stanley Balzeko Lietuvių kultūros muziejaus lankytojai. Rugpjūtį, jei viskas klosis sėkmingai, šią parodą ketinama nuvežti į Klivlendą, o rudenį - į Niujorką, Amerikos liaudies meno muziejų. Jei bus galimybių, Lietuvos garbės konsulas JAV S.Balzekas norėtų parodą nuvežti į Floridą.
Dar ankstoka
Tačiau įdomiausia šios parodos kelionės grandis užsimezgė per parodos atidarymą Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Jame apsilankė žurnalistė Ann Charles, dirbanti JT korespondente. Ją taip sužavėjo lietuviškos kryžių saulutės, stogeliai ir mūsų šalies istorija, kad moteris sakė darysianti viską, jog paroda įsikurtų ir šios organizacijos būstinėje. Pažadėjusi, ji netrukus surengė S.Valiaus susitikimą su atsakingais JT darbuotojais Niujorke, per kurį lietuvis išgirdo žodinį sutikimą skirti parodai patalpą 2010-ųjų vasarį. "Toliau viskas priklauso nuo mūsų ambasadoriaus JT Daliaus Čekuolio aktyvumo ir sėkmės derinant biurokratinius dalykus", - sakė S.Valius.
LŽ kalbintas diplomatas D.Čekuolis teigė, kad apie parodos atidarymą JT būstinėje, kurią dabar užgulė septynerius metus truksiantis remontas, kalbėti ankstoka. "Džiugu, kad paroda yra čia, JAV. Manau ji sudomins JT lankytojus, atstovybių ir sekretoriato darbuotojus. Šiems rūmams neteko nieko panašaus regėti", - sakė D.Čekuolis. Ambasadorius iš rengėjų laukia detalesnės informacijos apie parodą, kuri bus perduota JT sekretoriatui. Diplomatas teigė, kad salė parodai jau numatyta, tačiau dėl remonto darbų dar daug kas gali pasikeisti.