Pasak Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių reikalų prorektoriaus Rimanto Vaitkaus, nuo Vakarų universitetų ypač skiriamės, kad nepritraukiame doktorantų iš užsienio. Pasak jo, nors gaunamos krūvos paraiškų iš norinčiųjų atvykti studijuoti doktorantūros į VU, jiems nieko pasiūlyti negalima. „Mes sakome – mokėk dvidešimt kelis tūkstančius litų, tokiu atveju galėsi būti doktorantu. Kodėl jis pas mus eis, jei nuvažiuos į Švediją, gaus stipendiją, tegul ir nedidelę, bet pakankamai normalią, kad galėtų išgyventi ir dar susitaupyti bei po Europą paskraidyti?“, - kalbėjo R. Vaitkus.
Be to, jo nuomone, pliuso neprideda ir prastas Lietuvos vardo žinomumas. Štai Kinijoje, Indijoje šalis „Lietuva“ esą nieko nesako, vietiniai nustemba išgirdę, kad tokia valstybė egzistuoja. „Amerikiečių, britų stendus su visa informacija tiesiog šluote šluoja, o mes su kokiais lenkais, netgi ispanais sėdime kamputyje kukliai, vienas kitas prieina“, - įspūdžiais iš tarptautinių mugių dalijosi VU prorektorius.
Ateityje lietuviai konkuruos su užsieniečiais
„Doktorantų iš Vakarų šalių, kur aukšto lygio mokslo centrai, mes vargiai artimiausiu metu ar galime tikėtis, net jei sukursime reikiamą tyrimų infrastruktūrą. (...) O iš trečiųjų šalių matau galimybę, ir didelę. Kas savaitę gaunu po prašymą priimti į doktorantūrą arba podoktorantūros stažuotę pradedant Pakistanu, Indija, Malaizija ir kitomis šalimis“, - DELFI sakė LMT pirmininkas Eugenijus Butkus.
Pasak E. Butkaus, apskritai Europos Sąjungoje ar JAV didesnę pusę pritraukiamų doktorantų sudaro doktorantai iš trečiųjų šalių. Jo teigimu, nereikia galvoti, kad, pavyzdžiui, į Suomiją atvažiuoja doktorantai iš Vokietijos ar Didžiosios Britanijos – ir čia didžiąją daugumą sudaro atvykėliai iš trečiųjų šalių.
„Štai ir kai su amerikiečiais šneki, jie sako, kad „jei laboratorijoje yra bent trečdalis baltųjų, ne azijiečių, – labai gerai“. Tą visi seniai žino“, - teigė E. Butkus.
LMT pirmininko teigimu, atvykėlius iš trečiųjų šalių Lietuva vilioja ne tik Šengeno zona, bet ir mokslinės karjeros galimybėmis. Štai į Kauno technologijos universitetą šįmet atvykę du indai. „Manau, ta tendencija plėtosis, iš to ir mums nauda būtų, ir jiems patiems. Mes galime tiems žmonėms duoti šiokių tokių žinių, bet kartu jie visą savo intelektą duotų mums. Čia klausimas tik kaip tokius žmones atrinkti, kaip jiems sudaryti sąlygas, kad norėtų atvykti. Neišvengiamai tai turės būti daroma“, - sakė pašnekovas.
Mokslininko manymu, į doktorantūros vietas turėtų būti skelbiami atviri konkursai, kuriuose galėtų dalyvauti ir užsieniečiai. Tokia praktika taikoma Vakaruose, ją ketinama diegti ir Lietuvoje. Toks pagyvinimas, E. Butkaus manymu, doktorantūros sistemai būtų naudingas
Mat dabar, sako jis, kai kur į doktorantūros vietas konkursai realiai nevyksta – stoti į doktorantūrą užtenka panorėti. Be to, Lietuvoje doktorantūrą baigia mažiau nei pusė į ją įstojusių.
LMT pirmininko teigimu, faktiškai valstybė užsieniečių doktorantūrą turi finansuoti per įvairias programas ir projektus.
Lietuvoje laukia aukšto lygio universiteto filialo
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė aiškina, kad Lietuvos interesas - iš užsienio pritraukti doktorantus bei jaunus mokslininkus. „Lietuvoje tikrai yra aukšto lygio studijų programų – tiksliuose, gamtos moksluose. Manau, mūsų aukštojo mokslo kokybės rodiklio tendencijos pasimatys, kai čia atvyks studentai iš klestinčių, pirmųjų Europos šalių, orientuodamiesi į tam tikras specifines programas. Nebūtinai jų turi būti labai daug, geriau, kad atvažiuotų studentai, matantys, kad čia, o ne jų šalyse yra unikali bazė“, - sakė N. Putinaitė.
Be to, pasak jos, norėtųsi, kad į Lietuvą ateitų aukšto lygio universiteto filialas, kuris galėtų sukurti konkurencines sąlygas šalies aukštosioms mokykloms.
Visgi kol kas Lietuvoje užsieniečių doktorantų – mažuma. Štai 2008 m. Lietuvoje buvo 32 doktorantai užsieniečiai: 13 medicinos moksluose, 9 gamtos, 5 socialiniuose, 4 humanitariniuose ir 1 inžineriniuose-techniniuose moksluose. Absoliutus lyderis pagal doktorantų iš užsienio skaičių – Kauno medicinos universitetas.
Lietuvoje iš viso yra apie 4 tūkst. doktorantų.