„Nežinau, ar tai galima pavadinti viliojimu – tai viena karjeros programos dalių norint tinkamai pasirinkti specialybę. Tam yra numatyta viena priemonė – vadinamas pasimatavimas. Idealiu atveju turėtum pasižiūrėti, kaip atrodo ši institucija, kokios patalpos, kokie dėstytojai ir kitus dalykus. Lietuvoje tai dar nėra populiaru – moksleiviai ateina į parodą, o ne nuvažiuoja į kitoje gatvės pusėje esantį universitetą, nepatampo dėstytojo už rankovės, nepakalba su studentais“, – pasakoja edukacijos bendrovių „Kalba.lt“ ir „Ego Perfectus“ vadovas Rytis Jurkėnas.
Vienas Jungtinės Karalystės universitetas 15 potencialių studentų grupę iš Lietuvos nemokamai nuskraidins susipažinti su aukštąja mokykla. Susipažinti su universitetu važiuoja ne tik abiturientai, bet ir vienuoliktokai.
„Lietuva nėra išimtis – universitetai tai numatę savo programose“, – sako R. Jurkėnas, aiškinantis, kad tokių atvejų buvę ir ankstesniais metais.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad bendrai paėmus Lietuvoje studentų mažėja, tačiau besidominčių studijomis užsienyje tik daugėja.
„Mes, būdami edukacinės rinkos lyderiai ir konsultuodami labai daug žmonių, šįmet matome daugiau jaunų žmonių, važiuojančių studijuoti į užsienį. Tačiau padidėjimas nėra didelis – apie 10 proc. (...) Ar iš to galima daryti išvadą, kad ir visoje Lietuvoje išvažiuoja daugiau – taip teigti truputėlį avantiūristiška“, – kalbėjo pašnekovas.
J. Petrauskienė: tai nėra toks masinis reiškinys
Pasakyti, kiek jaunų žmonių renkasi studijas užsienyje, sudėtinga: tokia statistika nevedama.
„Vis dėlto didžioji dauguma lietuviškų mokyklų absolventų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studijos užsienyje tikrai nėra masinis reiškinys, netgi pasižiūrėjus, kur stoja šimtukininkai, labai didelė dalis puikiai išlaikiusių abitūros egzaminus absolventų lieka studijuoti Lietuvoje. Tai nėra toks masinis reiškinys kaip gali atrodyti“, – mano Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė Jurgita Petrauskienė.
MOSTA atliktos apklausos rodo, kad, skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, net 87 proc. moksleivių baigiamųjų mokslo metų gale yra apsisprendę studijuoti Lietuvoje, o ne užsienyje.
„Pagrindiniai moksleivių bei bakalaurantų motyvai rinktis studijas Lietuvoje yra panašūs – studijuoti lietuvių kalba yra lengviau, norima dirbti ir gyventi tik Lietuvoje, nedrąsu vykti į kitą šalį. Beveik penktadaliui moksleivių svarbu, kad studijos Lietuvoje reikalauja mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms, daugiau nei penktadalis moksleivių renkasi studijas todėl, kad gali studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Aukštesnių pakopų studentų – magistrantai ir doktorantai – studijas Lietuvoje lemia ir turimi įsipareigojimai šeimoje, darbe“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Minėtas tendencijas patvirtina ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas stebėsena. Abiturientų, kurie tais pačiais metais baigia mokyklas ir įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis nesikeičia nuo 2012 m. – sudaro apie 63 proc. Pastebima, kad didėja įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas dalis (apie 83 proc. 2010 m., daugiau nei 86 proc. 2015 m.).
Taip pat stebėsenos duomenys paneigia ir nuomonę, kad iš Lietuvos išvyksta dauguma šimtukininkų. 2015 m. per brandos egzaminų sesiją iš viso 1684 abiturientai gavo bent vieną 100 balų įvertinimą. Bendrajame priėmime dalyvavo 1404 „šimtukininkai“. Dauguma (92 proc.) „šimtukininkų“ gavo valstybės finansavimą studijoms.
Stebi sugrįžtančius
R. Jurkėno nuomone, daugiausia sprendimą rinktis studijas užsienyje lemia nusiskundimai dėl vietinės švietimo sistemos. Dalis jaunų žmonių Lietuvą renkasi dėl to, kad čia reikės mažiau mokytis. Pašnekovas pastebi, kad dalis jaunų žmonių stoja ir į užsienį, ir į Lietuvą, tačiau gavę norime vietą Lietuvoje, čia ir pasilieka.
„Tačiau mes matome ryškų grįžtančių studentų padidėjimą. Matėme, kaip jie išvažiavo, dabar jie grįžta, mūsų klausia patarimų, grįžta čia dirbti, štai ir mūsų įmonė kai kuriose pozicijose privalumu laiko tai, kad mokslai būtų baigti užsienyje. Jokiu būdu to nevadinčiau emigracija, mano manymu, per 60 proc. jų sugrįžta. Gal mes per daug dramatizuojame“, – apie sprendimą rinktis studijas užsienyje kalba R. Jurkėnas.
Jo nuomone, bėda kitur: štai Singapūras turi 4 universitetus ir 6 milijonus gyventojų, visi Singapūro universitetai patenka į geriausiųjų šimtuką. Tuo metu Lietuvoje – 3 milijonai gyventojų ir kelios dešimtys aukštųjų mokyklų.
Populiariausiomis lietuvių kryptimis išlieka Jungtinė Karalystė ir Olandija, į Daniją srautai pastebimai sumenko.
P. Baltokas: Lietuvoje užsieniečiai užkaišioja finansines skyles
„Studentai važiuoja ten, kur nemokamas aukštasis mokslas arba patraukli paskolų sistema. Studentai drąsiai renkasi Švediją, Daniją, Jungtinę Karalystę“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak P. Baltoko, jei neįstoji į nemokamą vietą Lietuvoje, geriau imti gerokai didesnę paskolą Jungtinėje Karalystėje, kurios grąžinimas lankstus, numatyta įvairiausių lengvatų.
P. Baltoko nuomone, Vakarų universitetai nusitaikę į viso pasaulio studentus. Tuo metu Lietuvoje mažiausiai orientuojamasi į studentus iš Vakarų Europos, pagrindinė mūsų rinka – Azija, Rytų Azija ir kai kurios trečiosios šalys.
„Jei pažiūrėsime, kiek už tas pačias studijas moka lietuvis studentas ir kiek užsienietis, kaina dažnai būna dviguba. Kitaip tariant, stengiamasi užsieniečiais studentais užkaišioti finansines skyles“, – aiškina P. Baltokas.
Pasak jo, kai kurias aukštąsias mokyklas tai saugo nuo užsidarymo. P. Baltokas prisimena atvejį, kai viena jau uždaryta kolegija į Lietuvą atsivežė 20-30 studentų – jie čia atvilioti Klaipėdos uosto, Kauno ir Trakų pilių vaizdais. Atvykę į Rietavą studentai nežinojo, ką čia daryti.
„Kartais tai tampa lietuvišku bizniu ir tikrai nedaro nei garbės, nei teigiamos reklamos“, – sakė Studentų sąjungos vadovas.