Kadangi Lietuvoje privalomas mokymasis iki 16 metų, planuota, kad būtent šio amžiaus sulaukę jaunuoliai baigs pagrindinę mokyklą ir galės spręsti, ką daryti toliau – rinktis profesines mokyklas ar baigti 12 klasių bendrojo lavinimo mokyklose.

Vis dėlto patirtis parodė, kad toli gražu ne visus šešiamečius verta leisti į mokyklą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet iš daugiau nei 28 tūkst. į pirmą klasę atėjusių mokinių buvo 1834 šešiamečiai (6,51 proc.), 25 429 septynmečiai (90,14 proc.) ir 842 aštuonmečiai (2,98 proc.)

Netelpa mokinio kailyje

Vėliau į mokyklą atėję vaikai vėliau ją baigia. Pasak mokytojų, tarp jų auklėtinių nemažai devyniolikmečių ir net dvidešimtmečių, kurie jau subrendę siekti didesnio savarankiškumo, todėl nebetelpa mokinio kailyje.

DELFI kalbinti dvyliktokai patvirtino, kad vyresnėse klasėse, ypač sulaukus pilnametystės, nebesinori tokios didelės tėvų ir mokytojų kontrolės, ypač slegia finansinė priklausomybė, kai kuriose mokyklose muštrą primenanti tvarka (rakinamos durys, uniformos ir pan.).

„Kita vertus, netgi dabar, kai mokyklą baigia 19-20 metų žmonės, dažnas nežino, koks jo kelias. Neįsivaizduoju, kas būtų, jei renkantis profilius reikėtų apsispręsti dar anksčiau“, - pripažino šiemet mokyklą baigusi studentė.

Jos nuomone, mokytis 12 metų yra gerai tuo, kad paskutinėje klasėje kartojama anksčiau išmokta medžiaga, todėl galima stipriau pasirengti brandos egzaminams.

„Mes gyvename XXI amžiuje, tiek daug dalykų reikia sužinoti ir išmokti, neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų įsisavinti per 11 metų“, - sakė DELFI pašnekovė.

Tačiau 11 metų mokyklą lankiusių žmonių nuomone, jiems visiškai pakako to, ką gavo. Juolab, kad mokytis tenka visą gyvenimą.

Alternatyva – įgyti profesiją

Ar dažnai susikerta pilnamečio ir mokinio statusas? Su kokiomis problemomis susiduria 19-20 metų žmones mokantys mokytojai ir pilnamečiai jų mokiniai, - klausėme psichologės Kristinos Jackevičienės.

Pasak jos, mokiniai, kurių šeimose sunki materialinė padėtis, komplikuoti santykiai su tėvais ar dėl kitų priežasčių nori greičiau tapti savarankiški, dažnai nusprendžia po pagrindinės mokyklos mokslus tęsti profesinėje.

Tokį kelią renkasi ne tik tie, kuriems sunkiai sekasi mokslai ir trūksta motyvacijos, bet ir gana gabūs, veiklūs, neblogai besimokantys jaunuoliai.

„Ir atvirkščiai: nemaža dalis nemotyvuotų, silpnų mokslams mokinių mielai eina į gimnazijas ar vidurines mokyklas, nes dažnu atveju taip yra paprasčiau ir netgi lengviau, nes nieko nereikia keisti, nėra papildomų specialybės dalykų, tėvai - šalia, iš mokyklos niekas neskuba mesti, tik išimtiniais atvejais, kai labai branginami mokinio krepšeliai“, - sakė K. Jackevičienė.

Mokosi plaukti pasroviui

Vis dėlto psichologė pastebi, kad nemažai tėvų vaikus, kurie norėtų ir galėtų mokslus tęsti profesinėse mokyklose, atkalba. Kai kuriais atvejais bijo paleisti toliau nuo savęs, nes trūksta pasitikėjimo, nori apsaugoti, kad „nenueitų blogais keliais“ ir pan.

„Nemažai tokių tėvų tiesiog ignoruoja vaiko poreikius, siekia, kad jis bet kokia kaina baigtų vidurinę ir įstotų į aukštąją, geriau į universitetą, nes „ką kaimynai pagalvos“, „kaip giminėms į akis pažiūrėsiu“. Dažnai nepagalvojama, kad studijuoti galima ir baigus profesinę mokyklą. Tikrai galima ne vieną ir ne du tokius pavyzdžius rasti“, - sakė psichologė.

Specialistė pastebi, kad vaikas, prievarta varomas į vidurinę, „geriausiu atveju, joje subręsta, vėliau dėkoja tėvams, o dažnai tik veltui laiką stumia, mokosi plaukti pasroviui, patobulėja dykaduonystės srityje, pasitaiko, kad net vaikų susilaukti suspėja. Ši bėda ar džiaugsmas pasitaiko ir gana aktyviems, anksčiau bręstantiems mokiniams, mat, „pradeda šaukti gamta“.

20 metų – „baisi senmergystė“

Kai tai – ne tušti žodžiai, rodo statistika. Kiek Lietuvos moksleivių susilaukia vaikų neišskiriama, tačiau nepilnamečių gimdymo skaičiai – daug sakantys. Pastaraisiais metais vaikų susilaukia daugmaž po 1000 nepilnamečių, beveik tiek pat nusprendžia negimdyti.

„Yra žmonių, kuriems pilnametystė - pats laikas kurti šeimą, o 19-20 metų jau „baisi senmergystė“, O ko norėti, jei Lietuvoje šiuo metu pagal įstatymus lytinį gyvenimą galima gyventi nuo 14 metų. Po pedofilijos skandalo pradėta kalbėti apie šios amžiaus ribos padidinimą iki 16 metų. O kodėl ne iki 18? Alkoholį, cigaretes pirkti galima nuo 18, o lytiškai santykiauti daug anksčiau. Kokia čia logika? O kur tėvų sutikimas? Juk iki 18 metų už vaiką atsako tėvai“, - kėlė klausimus psichologė.

Paklausta, kaip jaučiasi mokytojai, kai, pvz., prasikaltusiam pilnamečiam mokiniui liepia atsivesti tėvus, K. Jackevičienė sakė, kad normaliai.

„18-19 metų mokiniui galioja tos pačios taisyklės. Nors yra pilnametis, tačiau jis dar nėra visiškai savarankiškas, dažniausiai pilnai išlaikomas tėvų. Tėvai už jį atsako, todėl yra informuojami ne tik apie pasiekimus, bet ir apie praleistas pamokas bei kitus nusižengimus, jei tokių pasitaiko. Gali būti kviečiami pokalbiams, kaip ir nepažangių, užsiėmimus praleidinėjančių studentų tėvai, mokantys už vaikų mokslą“, - komentavo DELFI pašnekovė.

Mokines išlaiko vyrai ir sugyventiniai

Pasak mokinių, kiekvienoje klasėje galima rasti po vieną kitą žmogų, kuris gyvena atskirai nuo tėvų, kai kurie - ir poromis. Kaip tai dera su mokinio statusu?

K. Jackevičienė pripažino, jog dalis mokinių aktyviai naudojasi savo teisėmis, gyvena pagal savo supratimą ir galimybes. Jiems taip tinka ir šeima neprieštarauja.

„Pasitaiko, kad mokykloje besimokanti mergina išteka ar gyvena poroje, kad tėvams lengviau būtų, kad vyras ar sugyventinis išlaikytų. Kiti taip demonstruoja savo nepriklausomybę nuo tėvų, bando sukurti savo šeimą, nes yra arba jaučiasi tėvų apleisti, palikti“, - sakė nemažą darbo mokykloje patirtį turinti specialistė.

Pasak K. Jackevičienės, šių dienų mokykla - labai tolerantiška. Kas buvo neįsivaizduojama prieš dvidešimt metų, dabar visai įmanoma. Kai kurie mokiniai tampa tėvais, spėja ir savus vaikus paauginti ir atestatą gauti.

Kad ir kaip būtų, mokyklinė motinystė ir tėvystė įneša nemažai sumaišties, veikia mokinių mokymo ir mokymosi procesą.

Skiria namų mokymą

Pasak psichologės, mokykloje, kur ji dirba, kiekvienais metais pasitaiko po vieną kitą besilaukiančią mokinę. Jei yra poreikis, būsimoms mamoms kuriam laikui skiriamas namų mokymas ar savarankiškas mokymasis.

„Esu ne kartą klaususi auklėtojų, ar besilaukiančioms jų auklėtinėms nereikia pagalbos, tai dažniausiai sako, kad ne. Būsimos mamytės dažniausiai laimingos, patenkintos savo padėtimi. Tiesa, tokiu atveju nelabai smagiai jaučiasi dėstantys mokytojai ir kai kurie bendramoksliai“, - atkreipė dėmesį specialistė.

Paklausta, ar anksti bręstantiems žmonėms kliūtis, kad atestatą gauna tik 19 ar 20 metų, K. Jackevičienė sakė: „Taip, kiūtis. Teko ne vienos mamos apgailestavimų klausytis, kad sūnus ar dukra ne metais anksčiau baiginėjo mokyklą, nes tuomet viskas būtų buvę gerai. Kita vertus, ne pasaulio pabaiga, jei dėl kažkokių priežasčių nepavyksta gauti brandos atestato. Po metų, kitų, kartais net po keliolikos žmonės baigia mokslus vakarinėse mokyklose“.

Alkoholiu aprūpina ir jaunesnius

Dar viena psichologės minėta problema, kad 18-mečiai mokiniai jau gali pirkti ir vartoti alkoholį, tabako gaminius.

„Ne paslaptis, kad mokyklinis jaunimėlis „ošia“, „baliavoja“ savaitgaliai ir ne tik. Dažnam 18 metų sukanka vienuoliktoje klasėje, vienam kitam ir dešimtoje. Šie žmonės gali ne tik apsirūpinti svaigalais, bet dar ir aprūpinti jais kitus - jaunesnius mokinius. Taip dalis jų ir daro“, - sakė specialistė.

Nors perkantys ir vartojantys rūkalus bei alkoholį „įkliūna“ dažniausiai ne pamokų metu, pranešimai apie tai pasiekia ir mokyklą.

„Nereaguoti negali. Mokinys ir po pamokų mokinys. Bėgdamas parūkyti už mokyklos teritorijos, jis formaliai taisyklių nepažeidžia, be to apuostinėti 18, 19 ar 20 metų žmogų – nei šis, nei tas. Jei neišeina metais sutrumpinti mokslų, grįžti prie 11 metų mokymo, gal būtų galima pratęsti terminą, draudžiantį įsigyti ir vartoti alkoholio bei tabako gaminius iki 20 ar 21 metų amžiaus, kaip yra kai kuriose pasaulio šalyse?“, - svarstė K. Jackevičienė.

Paklausta, ar pasisakytų už tai, kad sutaptų mokyklos baigimas ir pilnametystė, psichologė neabejojo: „Taip, tai būtų labai gerai“. Tačiau, kaip DELFI patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, grįžti prie ankstesnės tvarkos kol kas neplanuojama.