Dėl sudėtingos ekonominės situacijos ir blogėjančios kriminogeninės padėties šalyje populiarėja turto draudimas – tai viena iš nedaugelio draudimo rūšių, kurioje sunkmečiu buvo užfiksuotas sutarčių skaičiaus augimas. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, pernai turto draudimo sutarčių rinkoje buvo pasirašyta beveik 8 proc. daugiau nei 2008 m. Pavyzdžiui, pasirašytų turto draudimo įmokų suma draudimo bendrovėje „ERGO Lietuva“ šių metų pirmą mėnesį siekė daugiau nei 4 mln. litų, o tai 11 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
„ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, vis dažniau vagys ir plėšikai į svetimą turtą kėsinasi vidury baltos dienos ir net tai, kad patalpose yra žmonių, nebūtinai tampa jiems kliūtimi. Keičiasi ir vagių veikimo būdai. Pavyzdžiui, bankomatų traukimą trosais pakeitė jų sprogdinimai, vagys vis dažniau į patalpas braunasi kiaurai per sienas ar stogą. Be to, auga ir vidutinė vagystės metu patiriama žala. Ji per šių metų pirmus du mėnesius siekė beveik 2 tūkst. litų, tuo tarpu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ilgapirščiai sukeldavo penktadaliu mažesnę žalą.
Nesuveikia signalizacijos
„ERGO Lietuva“ praėjusiais metais užregistravo net 50 vagystės atvejų, kuomet nesuveikė signalizacija. Signalizacijos dažniausiai nesuveikia dėl mechaninių gedimų ir išsikrovusių baterijų. Taip pat pasitaiko, kad remontų metu būna pažeidžiami signalizacijos laidai arba patalpose išdėstomas nepakankamas judesio daviklių kiekis. Vagys, stebėdami savo taikinį, greitai perpranta, kur galima būtų tikėtis signalizacijos judesio daviklių ir suplanuoja, kaip juos būtų galima apeiti, todėl vertėtų pasistengti, kad jų išvengti įsibrovėliams būtų kaip įmanoma sudėtingiau.
„Siekiant, kad signalizacija įspėtų apie pavojų turtui, neužtenka išeinant iš namų patikrinti, ar signalizacija yra įjungta. Visų pirma, kad signalizacija suveiktų, ją teisingai turi sumontuoti kvalifikuoti specialistai. Taip pat būtina nepamiršti, kad signalizacija reikalauja tam tikros periodinės priežiūros, pavyzdžiui, kas kelis metus būtina pakeisti signalizacijos baterijas“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Laužiasi ir pro stogą
Įprasta, kad vagys braunasi per duris, langus, tačiau pastaruoju metu po įsilaužimo kartais tenka lopyti skyles sienose ar net stoge. T. Nenartavičiaus teigimu, draudimo bendrovėje per mėnesį užregistruojamos 1-2 vagystės, kurių metu įsilaužėliai į patalpas patenka per sienas arba stogą. „Paprastai toks kelias pasirenkamas braunantis į įmonės patalpas. Vagys būna nusižiūrėję objektą – skylės padaromos apsaugos daviklių nematomumo zonose ir tai jiems suteikia galimybę neskubėti“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Draudimo bendrovės duomenimis, tokių vagysčių metu padaroma penktadaliu didesnė žala nei įprastai. Yra užregistruota atvejų, kuomet per sieną ar stogą įsilaužę vagys klientams sukėlė daugiau nei 50 tūkst. litų nuostolių.
Masalas ant automobilio sėdynės
Pastaruoju metu draudikai registruoja vis daugiau atvirų vagysčių, kai pagrobiamos keleivio pusėje padėtos moterų rankinės. Neretai vagys pačiumpa ne tik ant sėdynės padėtą rankinę, bet ir nešiojamąjį kompiuterį. „Paprastai tokios vagystės įvyksta sustojus prie šviesoforo arba automobilių statymo aikštelėse, kol vairuotojos sėda į automobilį. Vagystė vyksta žaibiškai – vagis atsidaręs dureles čiumpa nužiūrėtą daiktą ir sprunka“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Nepaisant to, kad vagystė trunka kelias sekundes, patiriama žala būna nemenka. „Tokių vagysčių metu žala paprastai siekia nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų ir draudikai gali ją atlyginti, jei apdraustas su savimi nešiojamas turtas“, – teigia T. Nenartavičius.
