Niekam nė ačiū, prisiskina patys
Nugarių kaimo (Plungės r.) ūkininkas Zigmontas Buivydas įsikūręs atokioje miškingoje vietoje. Jau antrą dešimtmetį nuo pavasario iki vėlyvo rudens darbuojasi 1,3 ha ekologiniame spanguolyne, o 29 ha augina ekologiškus rugius, žieminius kviečius, grikius, sėjomainai sėja dar ir žirnius. Žiemą gyvena Plungėje ir darbuojasi gerai įrengtose dirbtuvėse, kur konstruoja įvairius žemės ūkio mechanizmus, palengvinančius darbus laukuose.
Spanguoles realizuoja ekologiško maisto parduotuvėse Klaipėdoje ir Palangoje bei mugėse, vykstančiose Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Spanguolių augintojas sakė, kad jau turi užsiauginęs ir išsiugdęs savo pirkėją, kuris pasitiki jo išaugintomis ekologiškomis uogomis ir noriai perka. Dalį uogų realizuoja Šiauliuose – jas perka saldainių fabrikas „Rūta“.
Iš išdžiovintų uogų gaminami saldainiai – spanguolės šokolade. Neeiliniai spanguolių pirkėjai – ir Viešvilės (Jurbarko r.) gamtiniame rezervate įsikūręs kurtinių veislynas. Veisiamų paukščių lesalų racione naudojamos ir spanguolių uogos. Be uogų, Z. Buivydas parduoda ir spanguolių ‘Franklin‘ veislės sodinukus bei ūgelius, nes turi įveisęs 0,5 ha daigyną.
Viskas prasidėjo... be pavydo
Ūkį pradėjo kurti 1990 m., kai dar tebegyvavo kolūkiai, todėl pagal Valstiečių ūkio įstatymą reikėjo gauti kolūkiečių sutikimą, nes kitaip ūkininkauti niekas nebūtų leidęs. Rašė prašymą, kad paskirtų 3 ha žemės. Z. Buivydas pasirinko vietą, kurioje žemė nederlinga, nedirbama ir šaltiniuota. Ten niekas neaugo, tad nekilo ginčų dėl žemės. Ši vietovė aplinkinių Dilbšių kaimo gyventojų nuo seno buvo vadinama „velnyne“ ar „rūgštelyne“. Pasak Z. Buivydo, draugai ir pažįstami stebėjosi tokiu pasirinkimu kurti ūkį tokioje vietovėje, kurios žemės sklypu nesidomėjo nė vienas besikuriantis ūkininkas, bet taip pavyko išvengti konkurencijos.
Žemę gavus, reikėjo pradėti rimtai galvoti ir nuspręsti ką būtų galima auginti. Iškart apie žemės ūkio kultūrų auginimą nebuvo jokios kalbos, nes pirmiausia reikėjo išrauti krūmynus, įdirbti ir nusausinti žemę.
Pasak Z. Buivydo, gavus tuos 3 ha žemės ir dar nusipirkus 15 ha, išėjo ne visai menkas ūkelis, o vėliau, dar po kelerių metų išsiplėtė iki 63 ha.
Buvo drąsus ir kūrė spanguolyną
„Galvojant ką „velnynėje“ auginti, į rankas pateko straipsnis laikraštyje apie spanguolių auginimą, pradėjau domėtis, - pasakojo ūkininkas. - Spanguolėms auginti Lietuvos klimatas puikiai tinka, o piečiau esančiose Europos šalyse spanguolėms augti per šilta. Perspektyviausia spanguoles auginti ekologiškai, nes tokios uogos turi didžiausią paklausą.“ Todėl nieko nelaukęs Z. Buivydas ėmėsi darbų.
Šioje teritorijoje teka Babrungo upelis, buvo natūralių šaltinių, todėl reikėjo išmatuoti žemės paviršiaus nuolydžius, įsitikinti, kur ir kaip tekės vanduo, jį panaudojant žemės ūkyje. Ūkininkas skirtinguose aukščiuose įrengė tris tvenkinius, taip nusausindamas visą žemės plotą, įdirbo žemę. Tvenkiniuose įveisė žuvų. Po vienu tvenkinių įrengė saugyklą iš betoninių arkų, kurioje vienu metu būtų galima sandėliuoti labai didelį kiekį spanguolių, surinktų maždaug 20 ha plote. Taip pat galima sandėliuoti obuolius, kriaušes ir kitus vaisius.
Drąsus ūkininkas suprasdamas, kad šioje nederlingoje žemėje neužaugins didelių derlių, nusprendė įregistruoti ekologinį ūkį. Paskaičiavęs priėjo išvados, kad vystant tradicinę žemdirbystę, auginant javus ir ankštines kultūras, iš sklypo geriausiai uždirbtų nieko jame neaugindamas, nes reikalingos didžiulės lėšos sėklai, trąšoms, o kur dar kuras, technika ir jos tolesnė priežiūra.
Vėliau įsigijo ir kitų žemės plotų, kurie ribojosi su tvenkiniais, ir taip apsaugojo vandens telkinius nuo galimos cheminės taršos, nes aplinkiniai ūkininkai įprastos gamybos ūkiuose naudoja pesticidus, kurie kenkia ekologiniam ūkiui.
Spanguolyną pradėjo rengti 1991 m. kitoje tvenkinių pusėje. Įsigijo 1000 ‘Franklin‘ veislės spanguolių sodinukų, kurie tuomet kainavo labai brangiai – sumokėjo 1,5 tūkst. rublių.
Tuo tarpu už naują traktorių T 40 mokėjo 6 tūkst. rublių. Vėliau dar papildomai įsigijo keletą tūkstančių spanguolių ūgelių (šakelių), kurias daigyne įšaknydino, dar vėliau padaugino ir sodino spanguolyne.
Dabar spanguolių augintojo valdose – 1,3 ha ekologinis spanguolynas, didžiausias Lietuvoje, kuris kasmet duoda apie 3 tūkst. l uogų derlių. Derlius kasmet kiek svyruoja, labiausiai priklauso nuo pavasarinių šalnų poveikio, augalams žydint.
Pasitaikė ir technologinių klaidų
„Kažkas patarė spanguolyną užpilti vandeniu ir laikyti per žiemą, kad išnyktų piktžolės, - prisiminė Z. Buivydas. - Dalį spanguolyno ir užtvindžiau. Spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, todėl po sodinimo spanguolių kereliai buvo užpilti 30 cm rūgščių durpių sluoksniu, o didžiulis vandens kiekis po žiemos išplovė iš grunto rūgštį. O dar susikaupęs didžiulis kiekis ledų ir tirpstantis vanduo didžiule jėga tiesiog išrovė su visomis šaknimis vos ne visus spanguolių kerelius ir išplukdė.
Liko tik maža dalis to, kas buvo pasodinta. Reikėjo vėl iš naujo paruošti dirvą ir atsodinti naujai padaugintus augalėlius, - nesėkmę minėjo ūkininkas. - Dabar drąsiai galiu visiems augintojams pasakyti, kad Lietuvoje labiau tinka sausojo tipo spanguolių plantacijos (ne užliejamos) ir nereikia daugiau eksperimentuoti“, - sakė ekologinio spanguolyno savininkas Z. Buivydas.
Spanguolių augintojas ir toliau nenuleidžia rankų, ruošiasi iš nuosavo durpyno nutiesti vamzdyną rūgščiam (pH 3,5) vandeniui atitekėti. Bet, deja, ne taip viskas greitai išeina, pirmiausia reikia užsakyti projektą ir ilgokai laukti. Kad laikas neitų veltui, ūkininkas, turintis daug racionalių sprendimų, susikonstravo purkštuvą su talpykloms vandeniui. Ir taip siurblio talpyklas prisipildęs rūgštaus vandens, atsiveža į spanguolyną ir purškia augalus.
Prižiūrint spanguolyną, kasmet uogienojus reikia barstyti 30 cm storio smėlio sluoksniu, nes augalai auga aukštyn, todėl reikia rūpintis, kad neliktų plikos šaknys. Smėlį gabendavo karučiu, o tai ilgai trunkantis bei varginantis darbas. Šiais metais patobulino šią „operaciją“ – traktoriumi-kratytuvu iškrato rūgščias durpes, nes taip daug greičiau ir paprasčiau.
Papildomai uogienojus tręšia kalio sulfatu, kalio magnezija, biokaliu. Spanguoles tiktų patręšti rūgščiomis amonio sulfato trąšomis, tačiau jas ekologiniame ūkyje naudoti draudžiama.
Pastaruoju metu ūkininkas ruošiasi visą sklypą aptverti tvora, kad spanguolynui mažiau
žalos darytų miško žvėreliai, o tvenkinių krantams – bebrai. Bet, deja, darbų pradžią užtęsia projekto rengimas, ilgas patvirtinimo laukimas ir tik tada seka darbai.
Derlių renka šeima ir talkininkai
3 tūkst. litrų uogų kasmet iš spanguolyno rankomis nuskina žmona Emilija, studentės dukros Kristina ir Jūratė, o taip pat talkininkaujantys žmonės.
Vienas žmogus per dieną geriausiu atveju priskina 6-7 kibirus uogų. Tai tik 10 kv. m plotas, o derlingais metais viename kvadratiniame metre sunoksta 7-10 1 uogų. Uogas reikia suskubti nurinkti iki šalnų. Tai kruopštus ir daug laiko užtrunkantis užsiėmimas. „JAV būtų galima nusipirkti apie 30 metų senumo kombainą, tačiau reikia vykti už Atlanto, kad galėtum tokią mašiną apžiūrėti, ar ji šiam spanguolynui tiktų“, – kalbėjo ūkininkas.
Z. Buivydas rodo gamyklines metalo apdirbimo stakles, kurias atsigabeno iš Vokietijos, javų kombainą, įsigytą Švedijoje.
Pašnekovas prieš keletą metų labai didžiavosi savo paties sukonstruota grūdų džiovykla. Jai sukonstruoti panaudojo buvusios elektrodinės katilinės 50 kub. m talpos cisternas. Cisternų dugnus išgrindė mediena, šonus iš vidaus taip pat apklijavo medžiu, nes grūdai nuo tiesioginio kontakto su metalu genda. Po grindimis sumontavo ventiliatorių, rezervuarus pastatė saulės gerai apšviestoje vietoje. Kai diena saulėta, talpyklos įkaista, grūdai džiūva, o apačioje sumontuotas ventiliatorius drėgną orą traukia lauk. Kai diena apsiniaukusi, viskas vyksta atvirkščiai – po grūdus išvedžiotais vamzdžiais karštas oras pučiamas į vidų. Orui įkaitinti sumontuotas šildytuvas, kuriame šiluma gaminama deginant įvairias medienos atliekas bei grūdų išvalas.
Lankantis Švedijoje, Z. Buivydui teko apsilankyti keliose ūkininkų šeimose, kur būstams šildyti naudojo nestandartinius grūdus. Tai labai kaloringas kuras. Kelerių metų javų derlių ūkininkas išdžiovino šioje džiovykloje, o šią vasarą iš Švedijos parsivežė modernią grūdų džiovyklą, kurioje ateityje džiovins gautą derlių. Viskas po truputį tobulėja.
Z. Buivydo ekologinį ūkį jau aplankė daug ūkininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Austrijos ir Vokietijos. Visi svečiai giria puikiai sutvarkytą natūralios gamtos kampelį ir ekologinį ūkininkavimą.
Ant pastolių virš viršutinio tvenkinio pastatytas ir įrengtas svečių namelis suteikia galimybę grožėtis tvenkiniu, žydinčiomis lelijomis ir aplink augančiais didžiuliais medžiais. Turint laiko galima ir pažvejoti.
Šeimininkas visuomet semiasi patirties ir iš atvykusių svečių. Tokie susitikimai visuomet būna naudingi abiem pusėms.