Dar šį pavasarį Juozas S. buvo vienas stambiausių ūkininkų Suvalkijoje. Per 1000 ha augino grūdines kultūras, runkelius, bulves. Tačiau ūkis jau buvo pažeistas – kritus grūdų kainoms ir išaugus trąšų kainoms ūkininkas nesuspėjo numatytu laiku atsiskaityti su banku, iš kurio buvo paėmęs paskolą. Pradėjo veikti ūkio žlugdymo sistema.
Klestėjusiame ūkyje – tylu
Tada, gegužę, ūkininkas garsiai svarstė – gal padaręs klaidą, gal būtų užtekę gerokai mažesnio ūkio, tačiau čia pat savo mintis paneigdavo – visada norėjęs turėti šiuolaikinį gerą ūkį, pagelbėti kitiems žmonėms, be to, nesmagu matyti piktžolėmis apaugusius laukus. Žemę reikia dirbti.
Dabar kažkada klestėjusiame ūkyje – tylu. Technikos neliko nė kvapo. Užstatytas žemės sklypas įvertintas dabartinėmis rinkos kainomis, o jos gerokai mažesnės nei buvusios prieš keletą metų.
Maža to, prieš kelias savaites į sodybą užsuko dar vienas neprašytas svečias – nekilnojamojo turto vertintojas. Vaikšto po kiemą, matuoja, fotografuoja. Paprašytas paaiškina atliekantis savo pareigas. Sodybą ir ūkinius pastatus specialistas įvertino tik 160 tūkst. Lt. Ūkininkas tikina, kad pastatų vertė gerokai didesnė, bandys užsakyti kitą vertinimo ekspertą. Tačiau bet kokiu atveju padėtis iš esmės nepasikeis. Skolai grąžinti pinigų nėra. Po dviejų mėnesių, kaip tik po šv. Kalėdų, baigsis terminas ir ūkininkas praras paskutinį turtą. Namuose – trys nepilnamečiai vaikai.
Skola tirpo lėtai
Šį ankstyvą pavasarį ūkininko skolą bankui perėmė technika prekiavusi bendrovė. Dabar jau niekas nežino priežasties – gal pati sumanė taip pasielgti, o gal bankas pasiūlė. Tačiau skolos teises perėmusi kompanija, pasak ūkininko, laiko veltui nešvaistė.
Per du mėnesius ūkininko kiemas ištuštėjo, o javapjūtei pasibaigus ūkininkas prarado ir brangiausią ūkio pirkinį – javų kombainą.
Juozas susiėmė už galvos, kai pamatė turto vertintojų išvadas. Nustatyta žemės ūkio technikos rinkos kaina buvo 2–4 kartus mažesnė nei mokėta prieš keletą metų. Pavyzdžiui, už kombainą prieš trejus metus ūkininkas sumokėjo 626 tūkst. Lt, o dabar jo kaina sumažėjo iki 245 tūkst. Lt. Taigi kainų skirtumas per trejus metus pasiekė net 381 tūkst. Lt. Traktorius per ketverius metus nuvertėjo nuo 298 tūkst. Lt iki 62 tūkst. Lt, plūgas – nuo 80 tūkst. Lt iki 19,5 tūkst. Lt, purkštuvas – nuo 149 iki 72 tūkst. Lt ir t. t.
Tačiau skola tirpo lėtai. Teko parduoti žemės sklypą, dabar areštuotas visas nekilnojamasis turtas. Net ir juos pardavus iš skolos pančių ūkininkas neišsivaduos, nes dalį skolos atgavo tik prekiautojai technika, o dar eilėje laukia trąšų, chemikalų bei sėklų pardavėjai. Bendra skola, keturioms bendrovėms ir valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai), siekia 2 milijonus litų.
KOMENTARAI
Patarčiau pasitarti su labiau patyrusiais
Kęstutis Bružikas, Kauno r. ūkininkas
Gaila, kad žmonės skolinasi neapskaičiavę savo galimybių. Tokių atvejų yra ne vienas, todėl pasimokykime iš kitų klaidų ir nekartokime. Kilus norui plėsti ūkį, patarčiau pasitarti su vyresniais, daugiau patirties turinčiais žmonėmis.
Tačiau kaltę turi jausti ir prekybininkai technika, trąšomis, sėklomis ir kt. Jie tiesiog gaudo nepatyrusius ūkininkus, daro jiems psichologinį poveikį, kol šie palūžta, sutinka su jų sąlygomis. Nelengva atsispirti vilionėms, kai tau pažada paskolos grąžinimo atidėjimą, regis, palankias grąžinimo sąlygas, pažada lengviau susitarti su bankais dėl paskolos. Tačiau kai tik pasirašai sutartį, santykiai staiga pasikeičia. Tada tave pradeda smaugti. Juk ūkininkas pririštas prie savo žemės, niekur jis nepabėgs.
Ūkininkas yra ašis, apie kurią sukasi daugybė tiekėjų, prekybininkų, supirkėjų firmų, kurie nori iš jo uždirbti pelno. Tave puola iš visų pusių, todėl turi elgtis labai atsargiai. Štai ūkininkams siūloma ES parama. Gerai, tačiau ir technikos pardavėjai žino, kad tu gauni paramą, ir jie įsivaizduoja, kad tu, pavyzdžiui, už techniką turi mokėti brangiau, kitaip sakant, su jais pasidalyti dalį paramos. Taigi ūkininkauti ne taip paprasta, kaip kartais atrodo.
Verslo planą ruošk sau, o ne bankui
Danguolė Čukauskienė, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė
Mes jautėme, kad ūkininkai paskolas ėmė negalvodami apie jų grąžinimą. Kiekvienas turime suprasti, kad paskola – ne dovana. Prieš kreipiantis į banką reikia numatyti kelis variantus ir planuoti pagal pesimistiškiausią. Vienais metais džiugina supirkimo kainos, tačiau tikrai neverta manyti, kad taip bus ir ateityje. Svarbiausia, kad verslo planas būtų rengiamas ne bankui, o sau. Deja, neretai ūkininkas pats net nežino, kokių rodiklių sieks per artimiausius metus. Sako, kad tuo užsiima konsultantas. Kai kurie save apgaudinėjo klaidingai vertindami ES paramą. Taip, dalį lėšų, jeigu dalyvauji ES programose, atgausi, tačiau kitą dalį reikės sumokėti pačiam, be to, būtina laikytis keliamų reikalavimų.
Apmaudu, kad žmonės neskaičiuoja. Gal kartais ir konsultantai neprimena pavojingiausių vietų.
