Mokslo kolegų nepralenkiamas
Dr. Algirdas Lukoševičius išvedė net dvylika kriaušių, tiek pat slyvų veislių. Jis pirmas Lietuvoje pradėjo trešnių selekciją ir sukūrė vienuolika trešnių veislių ir dvi vyšnių veisles. „Vyšnia – kaprizinga panelė, – santūriai aiškina selekcininkas, kodėl vyšnių veislių išvedė mažiau, palyginti su kitomis sodo kultūromis. – Vyšnia vis suka į laukiniškumą.“
Septyniasdešimt septynerių mokslininkas, už nuopelnus sodininkystei 1998 m. apdovanotas Mokslo premija, savo patirtį lygindamas su jaunesnių kolegų veikla, įžvelgia esminių skirtumų. Dabar mokslininkai vertinami pagal tai, kiek straipsnių paskelbė užsienio mokslo žurnaluose. „O iš mūsų reikalavo kuo daugiau duoti gamybai“, – per daugelį metų išsaugota gražia suvalkietiška tartimi pasakoja selekcininkas. Dar visai neseniai mokslo bendradarbiai vykdavo į sodininkystės ūkius padėti gamybininkams – parinkti augalų veisles ir naujus plotus gamybai. Mokslo žmonės, kaip ir kitose ūkio šakose, tarpusavyje lenktyniaudavo.
Sodo augalų selekcija trunka metų metus ir reikalauja nepaprastai daug kruopštumo, įžvalgumo ir talento. O kiek atkaklumo reikėjo atliekant selekcinius bandymus reikalingai kolekcijai surinkti! Ieškodamas vertingos medžiagos, dr. A.Lukoševičius skersai išilgai išvažinėjo visą Lietuvą. Dėl vakarietiškų veislių įveikdavo sovietines biurokratines kliūtis: pradžioje reikėjo gauti leidimą iš sąjunginio instituto Leningrade, paskui laukti dvejus metus, kol veislinė medžiaga bus išlaikyta karantino punkte netoli Almatos. Tik atlikus visas numatytas procedūras buvo galima vykti (paprastai traukiniu) jos atsivežti.
Darė griežtą atranką
„Yra palyginti neblogų veislių, – kukliai sako selekcininkas. – Dariau labai griežtą atranką. Svarbiausias tikslas buvo sukurti veisles, geresnes už rajonuotas.“
Savo sukurtų veislių patikimumu jis neabejoja ir šiandien. Antai šią žiemą, kai prie Kauno vietomis spaudė net iki 26 laipsnių šaltis, populiari 'Konferencinė' kriaušė, auganti ir kieme netoli daugiabučio namo, kuriame gyvena dr. A.Lukoševičius, pašalo – šerdelės pajuodavusios. O štai jo išvesta 'Liepona' atsilaikė. Rudeninės veislės kriaušė (šiemet įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą) atspari ligoms, derlinga, didelius ir gražius desertinio skonio vaisius subrandina rugsėjo viduryje, jie išsilaiko apie mėnesį. „Kodėl taip pavadinau? Tai pasienyje prie Kybartų tekantis upelis, per kurį prezidentas Antanas Smetona perbrido pasiraitojęs kelnes“, – vardo kilmę šypsodamasis paaiškina veislės autorius.
Dr. A.Lukoševičius vykusiomis laiko bei auginti rekomenduoja ir daugiau savo sukurtų kriaušių (ne tik įtrauktas į Nacionalinį augalų veislių sąrašą): vasarines 'Alka' ir 'Nova', rudeninę 'Lukna', vėlyvą rudeninę 'Alna' (desertiniai, už daugelį kitų veislių skanesni vaisiai saugyklose išsilaiko iki sausio pabaigos) ir kt.
Siekdamas sukurti žiemai atsparias veisles, selekcininkas kryžmino vakarietiškas veisles, selekcijai panaudojo ir senus, šimtmečio žiemų patikrintus vaismedžius. „Mėgėjų sodui mano veislės puikiai tinka, į vieną medį galima įskiepyti dvi tris veisles“, – pataria vytėniškis.
Skaudu dėl neišsaugotų veislių
Selekcininkas kartais dar užsuka į Babtus, Sodininkystės ir daržininkystės institutą, bet prisipažįsta: „Truputį esu užpykęs – jie sunaikino visus kriaušių tyrimus.“
Dr. A.Lukoševičiui kriaušės visada buvo arčiau širdies. Kaip tik nuo šios sodo kultūros jis pradėjo selekcininko kelią. Per ilgus metus institute sukaupė įspūdingą daugiau nei 500 veislių kolekciją.
2004-aisiais institute kriaušių kolekcija buvo sunaikinta dėl bakterinės degligės. „Niekur nepasirodė bakterinė degligė, tik kriaušyne. Man labai keista, kad liga neįsimetė kitur. Nėra mano senajame kriaušyne prie Sargėnų, nepastebėjau ir mėgėjų soduose. Prieš man išeinant į pensiją 2002 m. rudenį, kartais pasirodydavo tik paprastoji degligė – viena kita šakelė pajuoduodavo. Tai seniai žinoma nepavojinga liga. Bakterinė degligė buvo Lenkijoje. Tai žinodamas iš ten niekada neveždavau jokios medžiagos“, – dėl sunaikintos kolekcijos skaudu selekcininkui.
Taip buvo prarastos ir kai kurios dr. A.Lukoševičiaus išvestos veislės. „Nesitikėjau, kad tokia katastrofa nutiks. Galėjau visas savo veisles į vieną medį įskiepyti. To nepadariau. Šaukštai po pietų“, – apgailestauja mokslininkas.
Jis siekia surinkti prarastas veisles, apie jas klausinėja mėgėjų – įsiskiepys savo sode. Kai kreipiasi žmonės teiraudamiesi, kur gauti ankstyviausią kriaušę 'Nova' (vaisiai sunoksta liepos vidury), selekcininkas tik skėsteli rankomis. Kartą prasitarė: nuvykite į Dobelę, Latvijos sodininkystės institutą. Su kolegomis latviais jis dalijosi veisline medžiaga. Po kurio laiko dr. A.Lukoševičių pasiekė žinia: latviai jo sukurtas veisles iš tiesų išsaugojo.
Takelis į sodą – nuo vaikystės
Selekcininkas itin šiltai prisimena savo tėvus – Gražiškių kaimo (Vilkaviškio aps.) ūkininkus.
„Tėvelis buvo mėgėjas. Jei tik žinodavo, kur gera obelis, kovo pabaigoje pasibalnodavo arklį ir jodavo 20–30 km parsivežti ūglelių. O mamytė mėgo darželio gėles.“
Nuo pat vaikystės ir mažasis Algirdas išmoko vaismedžius skiepyti. Tuo metu būdavo populiarūs jaunųjų ūkininkų rateliai, kuriems vadovaudavo, vaikus paskatindavo ir parodėles organizuodavo mokytojai. Kas augino triušius, kas daržoves, o Lukoševičių vyresnysis sūnus – kriaušes, obelis.
Dalis sodo tėviškėje yra išlikę. Tiesa, jis apleistas, nes nebuvo prižiūrimas. Iš 32 ha ūkio vaikams pavyko atgauti tik vieną hektarą. Pastatų jau nėra, tik rūsys likęs.
Keliauja, rašo straipsnius
Keturiasdešimt trejus metus sodininkystės mokslui paskyręs, su prezidentu Aleksandru Stulginskiu jo saulėlydyje bendravęs dr. A.Lukoševičius – gyva Lietuvos sodininkystės istorija. Dabar jis laiką leidžia savo sklype sodininkų bendrijoje, bendrauja su anūkais ir planuoja vasaros keliones (tai vienas didžiausių jo pomėgių).
Savo sukauptomis sodininkystės žiniomis mokslininkas mielai dalijasi su kitais. Jo straipsniai – beveik kiekviename Visuotinės lietuvių enciklopedijos tome. Beje, honoraro už šią veiklą negauna: jeigu imtų, pagal dabar galiojančią tvarką prarastų mokslininko pensiją.
Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos dr. A.Lukoševičiaus išvestos veislės:
• kriaušių: vasarinės Alka, Jūratė, Alnora, rudeninės Alsa, Aluona, Lukna, Liepona;
• slyvų: Štaro vengrinė, Rausvė, Aleksona, Jūrė, Kauno vengrinė;
• trešnių: Vytėnų rožinė, Vytėnų juodoji, Vytėnų geltonoji, Jurgita, Austė, Meda, Vasarė;
• vyšnių: Vytėnų žvaigždė, Notė.
